FotobankasRyžtą plėsti savo rinkėjų ratą deklaruojanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šaudo sau į kojas
Konservatizmo ideologija savo veiklą remianti TS-LKD įkurta 1993 m. Prieš daugiau nei dešimtmetį ji po savo sparnu suvienijo Lietuvos krikščionis demokratus, politinius kalinius ir tremtinius bei tarpukario tradicija besivadovaujančią Tautininkų frakciją ir tapo viena didžiausių politinių jėgų Lietuvoje. Savo reikšmę ir įtaką šalies politinėje sistemoje konservatoriai grindžia tuo, kad yra valstybės nepriklausomybę iškovojusio Sąjūdžio darbų tęsėjai.
Bėgant metams svarbiausi TS-LKD identiteto elementai menkai keitėsi – nuolat pabrėžiamos tautos, valstybės, Bažnyčios, šeimos, bendruomenės vertybės, neblėsta patriotiškas diskursas, tačiau akcentai šiek tiek kinta. „Konservatoriai labiausiai prisidėjo prie valstybės nepriklausomybės atkūrimo, yra stipriai atsakingi už antirusiškos, vakarietiškos politikos įgyvendinimą, jie, priešingai nei tuometė Lietuvos demokratinė darbo partija, nepasidavė flirtui su sovietais, atmetė bet kokias Lietuvos kaip tilto tarp Rytų ir Vakarų ar jungimosi į posovietinių valstybių sąjungas idėjas“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Kęstutis Girnius. Jo nuomone, partijos veiklos kryptis kiek pakito jos lyderiu tapus Andriui Kubiliui – esminės nuostatos išliko, tačiau daugiau dėmesio buvo skiriama šalies ūkiui, ekonomikai.
Pastaruosius penkerius metus, pašnekovo nuomone, tolstama nuo krikščioniškų vertybių, bandoma prisitaikyti prie jaunų, mažiau sovietinius laikus menančių žmonių, vyksta „urbanizuoto jaunimo medžioklė“. „Veteranai traukiasi, konservatorių partija darosi vis panašesnė į liberalią politinę jėgą“, – kalbėjo K. Girnius.
