Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, birželio 13 d.


ŽMOGAUS TEISIŲ GYNĖJŲ KRITIKA
Migrantų „išstūmimo-apgręžimo“ įstatymas sulaukė dėmesio ir Briuselyje
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
VSAT
Migrantai.

Prieštaringai žmogaus teisių gynėjų vertinamas Lietuvos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas detaliai nagrinėja ir Europos Komisija.

„Išties mums yra žinoma apie įstatymą, kuris priimtas. Mes taip pat artimai bendraujame su Lietuvos pareigūnais, kad suprastume, kokios šio įstatymo pasekmės“, – per vidurdienio spaudos konferenciją ketvirtadienį teigė Europos Komisijos atstovė spaudai, atsakinga už vidaus reikalus ir migraciją, Anitta Hipper.

Ji sulaukė klausimo, kaip Komisija vertina Lietuvoje priimtas valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas ir ar Komisija palaiko migrantų išstūmimo politiką, kurią esą įteisina Lietuva. Į antrąjį klausimą A. Hipper atsakė, kad Europos Komisija visada laikosi nuostatos, kad sienų apsauga turi atitikti pagrindinius tarptautinius teisės principus.

Paprašyta patikslinti, kas, Komisijos požiūriu, yra migrantų išstūmimas, jei ne tai, ką įteisino Lietuva, A. Hipper teigė: „Mums taip pat reikia padaryti savus vertinimus, kad nuspręstume kokios bus pasekmės.“

Kaip žinoma, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas. Jos įteisino neteisėtų migrantų, Lietuvos pareigūnų teigimu, „apgręžimą“, tačiau žmogaus teisių gynėjai tai vadina „išstūmimu“, kuris esą prasilenkia su tarptautine teise į prieglobstį.

Pataisomis nustatyta, kad, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybė Nacionalinio saugumo komisijos siūlymu gali priimti sprendimą, kad užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeisdami įstatymus, į Lietuvos teritoriją neįleidžiami.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič teigė, kad šios pataisos „įteisina dabartinę praktiką, dėl kurios asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, gresia išstūmimai“. Komisarė pabrėžė, kad nacionaliniai įstatymai turėtų visiškai atitikti Europos žmogaus teisių konvencijos nustatytus standartus, 1951 m. Pabėgėlių konvenciją ir kitus teisės aktus.

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ taip pat sukritikavo Lietuvos įstatymų pataisas.

„Priimdama šį įstatymą, Lietuva prieštarauja ES teisei ir ES Teisingumo Teismui, kuris jau išreiškė priekaištus šiai valstybei narei dėl ankstesnių teisės aktų. Lietuva negali teigti esanti teises gerbianti šalis, kai apeina teisinės valstybės principą“, – sakoma organizacijos pareiškime.

Tačiau pataisas inicijavusi Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad jos aiškiai atskiria natūralią ir instrumentalizuotą migraciją, vykdomą Baltarusijos režimo, ir būtinos norint užtikrinti šalies nacionalinio saugumo interesus. Ministerija taip pat teigia, kad įstatyme numatyti saugikliai dėl pažeidžiamų asmenų.

Įstatymo pataisos turėtų įsigalioti gegužės 3 d. Migrantų apgręžimai pasienyje su Baltarusija buvo pradėti vykdyti 2021 m. rugpjūčio 3 d. vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau tai buvo įrašyta į Vyriausybės nutarimą.

2023 04 27 15:19
Spausdinti