Vyriausybė džiaugiasi esą suvaldžiusi migrantų krizę ir net ginčijasi su prezidentūra, kam priklauso medaliai už tai. Tačiau nepasitenkinimas Briuselyje vis labiau auga dėl Lietuvos elgesio su migrantais. Vien „Frontex“ pareigūnai apskundė mažiausiai 14 kartų Lietuvą dėl esą žmogaus teisių pažeidimų.
Europarlamente – kol kas užuominos
Lietuvos Vyriausybė tikina suvaldžiusi migrantų krizę, kai įpareigojo pasieniečius ir jų rėmėjus paprasčiausiai neįleisti nelegalių migrantų iš Baltarusijos į Lietuvos teritoriją. Dar daugiau, kai kurie politikai giriasi, kad Lietuva tapo pavyzdžiu visai ES ir kaimyninės Lenkija bei Latvija perėmė mūsų šalies praktiką. Tačiau Briuselyje vis mažėja užuojautos Lietuvai, kaip hibridinio karo aukai, – teigiama, kad Vilnius nesilaiko savo ES ir kitų tarptautinių įsipareigojimų.
Apie tai tarp eilučių užsiminta šią savaitę priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje „Dėl padėties Baltarusijoje po vienus metus trukusių protestų ir jų smurtinio numalšinimo“. Be to, kad joje raginama imtis rimtų veiksmų prieš Baltarusijos režimą ar net teisti Aliaksandrą Lukašenką tarptautiniame tribunole, teigiama, kad dėl migrantų padėties ES ir Baltarusijos pasienyje atsakingos ir Lietuva, Lenkija bei Latvija.
Taip mes išduodame savo esmines europietiškas vertybes – prieglobsčio, Šengeno teisės nuolat pažeidžiamos.
Europos Parlamentas „ragina Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir kitų atitinkamų valstybių narių valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų laikomasi, taip pat ekstremaliosios padėties metu, ES prieglobsčio bei grąžinimo teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės, įskaitant kuo platesnę galimybę gauti prieglobstį ir galimybę žiniasklaidai, pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisinės pagalbos teikėjams patekti į pasienio zoną, ir atsižvelgti į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) ir Europos Tarybos organų rekomendacijas; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, užtikrinti atitinkamos ES teisės laikymąsi“, – sakoma Europarlamento ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje, kurią inicijavo ir Lietuvos europarlamentarai.
40 skundų dėl Lietuvos elgesio
Dar griežčiau apie Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos atsakomybę Briuselyje įsikūrusio Europos politikos studijų centro (CEPS) surengtoje nuotolinėje diskusijoje ketvirtadienį kalbėjo europarlamentarė iš Olandijos Tineke Strik (Žaliųjų grupė Europos Parlamente).
„Migrantai, kaip įrankis, taip pat naudojami ES šalių, siekiant parodyti, jog ES nepasiduos A. Lukašenkai“, – kalbėjo ji ir kartu pabrėžė, kad ES vyrauja nuomonė, jog ką bedarytų Lenkija, Lietuva, Latvija – esą ES turi jas remti, „tačiau taip mes išduodame savo esmines europietiškas vertybes – prieglobsčio, Šengeno teisės nuolat pažeidžiamos.“
„Ne tik A. Lukašenkos politika turi sulaukti ES dėmesio, bet ir Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos reakcija į ją. Nėra tokio dalyko kaip niekieno žemė ar teisinio limbo. Jei jie yra prie sienos, ES įsipareigojimai yra taikomi“, – tvirtino europarlamentarė bei pridūrė, kad migrantų „išstūmimai“ nesulaukia reakcijos, o būtent Europos Komisija turėtų rimčiau reaguoti ir veikti, nes ši institucija prižiūri, kaip šalys narės laikosi ES sutarčių.
Jai antrino ir kiti diskusijos dalyviai, pabrėžę, kad Lietuva, Lenkija ir Latvija neva pažeidžia ES teisę ir savo tarptautinius įsipareigojimus. Tarkime, Christianas Mommers’as, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės Dunjos Mijatovič patarėjas, priminė, kad jo vadovė laiške premjerei Ingridai Šimonytei išreiškė susirūpinimą dėl įstatymų, kuriais, jos teigimu, apribojamos teisės siekti politinio prieglobsčio. Taip pat jis tvirtino, kad migrantų laikymas specialiuose centruose, gali būti prilyginamas įkalinimui. Dar daugiau, pasak jo, „grąžinimas migrantų į Baltarusiją gali būti pažeidimas tarptautinių įsipareigojimų“, nes ten nėra saugu jiems.
Diskusijoje dalyvavęs eurokomisarės Ylvos Johansson kabineto vadovo pavaduotojas Tomas Snelsas bandė gintis, kad visų pirma dėl susidariusios situacijos reikia kaltinti Baltarusijos režimą. Be to, esą padėtis Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje nėra vienoda.
Iš Lietuvos mes gavome gan didelį tokių skaičių – mažiausiai 14 pranešimų apie rimtus incidentus, kuriuose kalbama apie kolektyvinį išstūmimą, kas, manau, yra problemiškiausia.
Tačiau, pasak taip pat diskusijoje dalyvavusios „Frontex“ pagrindinių teisių stebėtojos Katarzynos Wencel, rimti žmogaus teisės ir ES bei tarptautinės teisės pažeidimai fiksuojami tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje ir Latvijoje. Ji pati lankėsi Lietuvoje rugpjūčio mėnesį ir bendravo tiek su Lietuvos pareigūnais, tiek su visuomenininkais bei pačiais migrantais ar „Frontex“ pareigūnais.
„Jei asmuo mano, kad jo teisės buvo pažeistos, egzistuoja galimybė pateikti skundą. Mes apie tai informuojame savo („Frontex“ – red. past.) pareigūnus, kad jie praneštų apie tai žmonėms ir kad egzistuoja formos keliomis kalbomis pateikti skundus, – kalbėjo ji. – Kitas mechanizmas – pranešimai apie rimtus incidentus. Tai vidinis mechanizmas dėl privalomų pranešimų, kai vienas ar kitas pareigūnas mano, kad galėjo būti pažeistos pagrindinės žmogaus teisės. Iš Lietuvos mes gavome gan didelį tokių skaičių – mažiausiai 14 pranešimų apie rimtus incidentus, kuriuose kalbama apie kolektyvinį išstūmimą, kas, manau, yra problemiškiausia.“
Komisija smerkia prievartinius išstūmimus
Šis „Frontex“ pareigūnės pareiškimas ketvirtadienį sukėlė sumaištį ir Europos Komisijoje, Briuselyje. Kasdienės spaudos konferencijos metu Europos Komisijos atstovas Adalbertas Jahnzas griežtai pasmerkė tą pačią dieną pasirodžiusius Europos žiniasklaidoje pranešimus apie Kroatijos ir Bosnijos-Hercegovinos esą veikiančius specialiuosius būrius, kurių nariai, pasislėpę po balaklavomis, muša migrantus lazdomis ir stumia juos atgal į Bosniją.
Netrukus po šio pasmerkimo buvo „EUobserver“ žurnalisto klausimas: „Šiandien „Frontex“ pagrindinių teisių stebėtoja pareiškė, kad yra mažiausiai 40 pranešimų apie kolektyvinius išstūmimo atvejus Lietuvoje. Ar komisarė žino apie tai? Apie kolektyvinius išstūmimus? Ir kaip tai gali paveikti ES paramą Lietuvai?“
Kai kurie iš šių pranešimų yra pribloškiantys; esu labai susirūpinusi. Būtina tai ištirti.
Šie klausimai Europos Komisijos atstovams tapo žaibu iš giedro dangaus ir beliko pasakyti, kad jie išsiaiškins situaciją bei vėliau informuos apie tai.
Beje, pati vidaus reikalų eurokomisarė Y. Johansson ketvirtadienį pareiškė esanti „itin sunerimusi“ dėl pranešimų apie neteisėto migrantų išstūmimo atvejus ES pasienyje, ypač Graikijoje ir Kroatijoje, ir paragino imtis dėl to tyrimų: „Kai kurie iš šių pranešimų yra pribloškiantys; esu labai susirūpinusi. Būtina tai ištirti.“
„Tai visiškai nepriimtina“
Sugrįžtant prie CEPS surengtos nuotolinės diskusijos, „Frotex“ atstovė K. Wencel taip pat paminėjo, kad Lietuvos stovyklose atsidūrę migrantai negauna tinkamos informacijos apie savo teises bei teisinės pagalbos galimybes.
„Ši diskusija rodo, kad reikia kažką kuo greičiau daryti. (...) Turime neleisti pabėgėliams ir migrantams tapti aukomis“, – apibendrino diskusiją europarlamentarė T. Strik. Pasak jos, Lietuvos stovyklose atsidūrę migrantai dabar naudojami ir kaip prevencija, kad jų tėvynainiai nebandytų atvykti ir „tai yra visiškai nepriimtina“.
Kalbant apie skaičius, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos, tiek Latvijos valdžia turėtų puikiai susitvarkyti su pareiškėjų pagal ES prieglobsčio teisę skaičiumi. Tai politinio noro klausimas.
Europos Parlamento narė teigė, kad ES turi remti ir padėti valstybėms narėms, kurios turi pasienį su Baltarusija, „bet kartu turime aiškiai pasakyti, kad šios šalys turi laikytis ES ir Europos Tarybos bei tarptautinių įsipareigojimų“.
„Kalbant apie sulaikymo sąlygas, galimybę suteikti prieglobstį, labai svarbu išlaikyti ES standartus ir juos įgyvendinti. Kalbant apie skaičius, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos, tiek Latvijos valdžia turėtų puikiai susitvarkyti su pareiškėjų pagal ES prieglobsčio teisę skaičiumi. Tai politinio noro klausimas“, – pridūrė diskusijoje dalyvavęs CEPS ekspertas Sergio Carrera.
Pasak jo, Lietuvos ir kitų minėtų šalių valdžia atsakinga už nesuteikimą prieglobsčio, pažeidžiant savo ES ir tarptautinius įsipareigojimus – „negalima daryti išimčių taikant teisės viršenybės principą“.