Mirtingumas nuo alkoholio nuosekliai mažėja, antradienį paskelbė Statistikos departamentas.

Pernai nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių mirė 23,4 asmenys 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Užpernai šis rodiklis siekė 25,2, o 2014 metais – 25,8 mirčių 100 tūkst. gyventojų, o 2010 nuo alkoholio mirė 31,1 žmogus 100 tūkst. gyventojų. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys pernai buvo alkoholinė kepenų liga (46,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2 proc.). Pernai vyrų mirtingumas nuo alkoholio 3,7 karto viršijo moterų. 2016 metais 100 tūkst. miesto gyventojų teko 22,8 mirusio nuo alkoholio asmens, o 100 tūkst. kaimo gyventojų – 24,5.

Tiesiogiai su alkoholiu susijusių mirčių mažėja nuo 2010 metų.

Higienos instituto duomenimis, pernai 100 tūkst. gyventojų teko 997,9 asmenys, kuriems buvo diagnozuota su alkoholio vartojimu susijusi liga. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė, kiek rečiau –  alkoholio toksinis poveikis ir alkoholinė psichozė. Palyginti su 2015 metais, ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo 5,1 proc., tačiau ligotumas alkoholine priklausomybe padidėjo 7,6 procento. Daugiausia asmenų, kuriems užregistruota tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, buvo tarp vidutinio amžiaus vyrų ir kaimo gyventojų. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.