NATODidelė dalis NATO gynybos ministrų iš Briuselio ketvirtadienį patraukė į Miuncheno saugumo konferenciją. Po JAV surengto šalto dušo NATO ministrų susitikime, penktadienį–sekmadienį vyksiantis vienas svarbiausių tarptautinių renginių baugina gėdingos istorijos pasikartojimu.
Miunchenas įėjo į gėdos istoriją 1938 m., kai Didžioji Britanija, Prancūzija atidavė hitlerinei Vokietijai demokratinę Čekoslovakiją dėl „amžinos taikos“, kuri baigėsi po metų. Šis Miuncheno susitarimas tapo nuolaidžiavimo politikos ir Vakarų trumparegiškumo simboliu.
„Jokios narystės NATO, jokių sausumos pajėgų? Panašu į Ukrainos atsisakymą. Delegatai į Miuncheną skrenda ne derėtis, o pristatyti Volodymirui Zelenskiui blogų naujienų. Jei šio susitarimo rezultatas bus popieriaus lapas, garantuojantis taiką mūsų laikais, turėtume jį pavadinti Miunchenu 2“, – įspėjo buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
Išties trečiadienį naujasis JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime NATO būstinėje išdėstė, kaip Vašingtonas įsivaizduoja taiką: Ukraina nebus NATO narė ir nesusigrąžins Rusijos okupuotų teritorijų, o taikos planą ir Ukrainos saugumą užtikrins europiečiai, JAV karių Ukrainoje nebus. Tą pačią dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiltais žodžiais atsiliepė apie Vladimirą Putiną ir pranešė, kad su juo susitiks Saudo Arabijoje ir ten surengs derybas dėl taikos Ukrainoje.
Savaitgalį vyksiančioje Miuncheno konferencijoje tikimasi daugiau detalių, nes ten dalyvaus tiek P. Hegsethas, tiek JAV viceprezidentas J. D. Vance’as bei Ukrainos derybininkas Keithas Kelloggas. Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė taip pat iš Briuselio išvyko į Miuncheną, kur dalyvaus bendroje diskusijoje su K. Kelloggu.
Į IQ klausimą, ar Miuncheno susitikimas netaps Miunchenu 2.0 blogąja prasme, ministrė teigė: „Norėčiau tikėtis, kad ne. (...) Tikiuosi, kad mes galime atrodyti geriau, nei gali susidaryti įspūdis iš šono. (...) Kai kuriose vietose, manau, dabar esame labai intensyvaus pokyčio procese. Tai gal po kelių dienų kai kurie dalykai bus aiškesni.“
D. Šakalienė taip pat pabrėžė, kad dabar yra „proceso pradžia“ ir NATO vyko intensyvūs pokalbiai dėl to. Esminis klausimas – kaip jame dalyvaus Ukraina ir Europa, kaip galima suderinti su Jungtinėmis Valstijomis komandinį darbą, kad jis būtų kaip įmanoma efektyvesnis.
„Prezidento D. Trumpo derybinė strategija – unikali, mes esame matę turbūt įvairių išraiškų. Žiūrėsime, kaip tai eisis toliau. Ką aš matau, tai visos NATO šalys gana vieningai transliuoja šią poziciją – Europa prisideda ir toliau aktyviai prisidės prie pagalbos Ukrainai. Visi sutiko, kad skubiai ir ženkliai reikės didinti finansavimą. Trečias dalykas, abipusis poreikis: JAV reikia Europos, Europai reikia JAV, – kalbėjo ji NATO būstinėje ketvirtadienį: – Sprendimai, kurie dabar dominuoja, negali padaryti žalos nei Ukrainai, nei visam Aljansui.“
