Asmeninis archyvasĮsivaizduokite paauglę Ievą. Ji naršo socialiniuose tinkluose ir kasdien mato šimtus trumpų vaizdo įrašų: vaikinai čia – technologijų genijai ir startuolių kūrėjai, o merginos dažniausiai – tik jų gerbėjos ar pagalbininkės. Ieva to net nefiksuoja kaip stereotipo, jai tai – tiesiog fonas. Tačiau atėjus dienai rinktis būrelį, ji „savaime“ nusprendžia, kad robotika – „ne jai“. Tam nereikėjo nei tėvų draudimų, nei mokytojų spaudimo. Užteko istorijų, kurios suformavo jos pasaulį.
Būtent šį fenomeną – kaip šiuolaikinės technologijos ir pasakojimai (nuo „TikTok“ memų iki vaizdo žaidimų) perprogramuoja mūsų smegenis – tiria tarptautinė mokslininkų komanda.
Istorijos sklinda greičiau nei faktai
Mokslininkai pastebi paradoksą: gyvename laikais, kai informacija pasiekiama akimirksniu, tačiau žmonės vis dažniau patiki ne faktais, o istorijomis, kurios atitinka jų turimus stereotipus.
Mūsų smegenys nuolat mokosi iš kultūros, kurioje gyvename. Jei vaikas filmuose, reklamose mato, kad programuotojai – tik vyrai, o rūpestingos mokytojos – tik moterys, susiformuoja tam tikras pasaulio matymo žemėlapis. Kai nauja informacija atitinka tas ribas, ji priimama kaip tiesa, net jei realybė visai kitokia. Čia ir slypi vienas didžiausių pasakojimo paradoksų: istorijos, kurios turėtų padėti suprasti pasaulį, neretai jį iškreipia.
Šiandien, vadinamajame postskaitmeniniame amžiuje, tai vyksta dar greičiau. Algoritmų parinkti pasakojimai ir dirbtinio intelekto sukurti personažai mus pasiekia nuolat, ir jų poveikis – milžiniškas: jie arba kuria lygybę, arba ją griauna.
Mokslinis tyrimas, kuris perrašo taisykles
Dažnai moksliniuose tyrimuose nagrinėjami atskirai stereotipai, skaitmeninės medijos arba tvarumas. Šiuolaikiniai iššūkiai reikalauja kompleksinio požiūrio. Bendrų šioms trims temoms sąveikos taškų ir vieningos sistemos ieško MRU mokslininkai kartu su kolegomis iš Alikantės ir Sevilijos universitetų (Ispanija), įgyvendindami projektą* PSGENEQ (Postdigital Storytelling for Gender Equality).
Tyrėjų komanda (prof. dr. Jesús Segarra Saavedra, prof. dr. Fernando Infante Del Rosal, dr. Rūta Tamošiūnaitė, Rasa Rudaitienė) siekia atsakyti į labai paprastus, bet tuo pačiu ir sudėtingus klausimus: kaip šiandien pasakojamos istorijos formuoja mūsų supratimą apie lyčių lygybę ir kaip pasitelkti technologijas ne stereotipams stiprinti, o juos griauti?
Tam pasitelkiamas vadinamasis „postskaitmeninis pasakojimas“. Tai – interaktyvios istorijos, kurios ne tik skaitomos ar žiūrimos, bet ir patiriamos.
PSGENEQ projekto vadovė dr. Isabel Palomo Domínguez pabrėžia: „Postskaitmeninis pasakojimas – tai galimybė kurti įtraukiančias istorijas, iš kurių žmonės mokosi ir priima sprendimus, pavyzdžiui, rinkdamiesi karjerą. Kai algoritmai fiksuoja tai, kas populiaru, mūsų siekis – kad labiau matomais taptų pasakojimai, pabrėžiantys lygybę.“
Pabėgimo kambariai ir žaidimai: patirti „savo kailiu“
Mokslininkai nustatė, kad Z ir Alfa kartoms tradicinių istorijų neužtenka. Joms reikia patirčių. Todėl tyrėjai analizuoja tokias formas, kaip vaidmenų žaidimai, pabėgimo kambarių scenarijai ar interaktyvūs grafiniai romanai.
Pavyzdžiui, žaisdamas žaidimą žmogus gali atsidurti situacijoje, kurioje turi priimti sprendimus ir „savo kailiu“ patirti diskriminaciją. Tokia emocinė patirtis veikia stipriau nei sausa statistika apie lyčių nelygybę moksle ar versle.
Tyrimai rodo skaudžią tiesą: mokslo ir technologijų srityse moterų trūksta ne dėl gebėjimų stokos, o dėl senų naratyvų, nurodančių, „kam tinka mokslas“. Jei mergaitė nemato moterų inžinierių naršydama soc. tinkluose, žiūrėdama filmus ar skaitydama knygas, ji nelaiko to realia galimybe.
Lygybė – ne tik šūkis
Visgi PSGENEQ tyrimo rezultatai atskleidžia ir platesnį vaizdą: lyčių lygybė nėra atskira, izoliuota tema. Ji glaudžiai susijusi su švietimu, inovacijomis, socialiniu teisingumu ir atsakingu požiūriu į aplinką.
Anot tyrėjų, pasakojimai, kurie griauna stereotipus, kartu padeda kurti ir labiau išsilavinusią, atviresnę visuomenę. Ypač svarbūs tampa naratyvai, kuriuose moterys mokslininkės vaizduojamos ne kaip išimtis, o kaip natūralus reiškinys. Tokios istorijos keičia tai, ką laikome savaime suprantama. Kai lygybė tampa kasdienių istorijų dalimi, o ne tik gražiu šūkiu, pokyčiai persikelia į realų gyvenimą – nuo mokyklos klasių iki valdžios kabinetų.
Kviečia kurti pokyčius: artėja tarptautinė konferencija
Mokslininkai kelia ambicingus klausimus: kas būtų, jei mergaičių matymo lauke nuo mažens šmėžuotų tiek pat moterų mokslininkių, kiek šiandien – nuomonės formuotojų? Kas, jei lygybę vaikai „išgyventų“ žaidimuose?
PSGENEQ tyrimas rodo, kad tokie pasakojimai jau kuriami ir gali keisti realybę. Tačiau tam, kad pokytis įvyktų, reikia sutelktų pastangų.
2026 m. vasario 11–12 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyks tarptautinė konferencija „Women in Science (WinS)“. Renginys, skirtas Tarptautinei moterų ir mergaičių dienai moksle paminėti, išauga į dviejų dienų transdisciplininę programą, atvirą visų sričių tyrėjams.
Tai nebus eilinis akademinis susitikimas. Tai platforma, kurioje susitiks mokslininkai, politikos formuotojai, pedagogai ir visuomenės atstovai, kad kartu ieškotų atsakymų į klausimą: kaip kurti lygiavertę aplinką ir pasitelkti pasakojimų galią realybei keisti?
Renginio svarbą garantuoja stipri organizatorių sinergija: konferenciją rengia MRU ir Ispanijos mokslininkų asociacija Baltijos šalyse (ACEBaltic), glaudžiai bendradarbiaudami su Europos moterų rektorių asociacija (EWORA), Ispanijos ambasada Lietuvoje ir Ramón Areces fondu.
Nelaukite, kol algoritmai nuspręs už mus: prisidėkite savo idėjomis.
Kviečiame teikti pranešimų santraukas ir tapti šio svarbaus pokyčio dalimi.
Dėmesio: santraukos priimamos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
*Įgyvendinant Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“, kuris vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“
Tekstą parengė MRU mokslo komunikatorė Laura Stankūnė
BEREKLAMOS:
