Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugsėjo 26 d.


N. Sarkozy veržiasi į sceną
IQ

Artėjantys 2017 m. Prancūzijos vadovo rinkimai verčia skubėti būsimus kandidatus – rugsėjo 7 d. baigiasi terminas registruoti Respublikonų partijos atstovus pirminiuose rinkimuose.

Reikalavimai gana aukšti – kiekvienam pretendentui reikia užsitikrinti oficialų 2500 partijos narių, 250 išrinktųjų pareigūnų ir 20 parlamentarų palaikymą. Net pagrindinis respublikonų kandidatas į prezidento postą, buvęs premjeras Alainas Marie Juppé (71 metų), rugpjūtį dar neturėjo visų reikiamų parašų. Jo pagrindinis varžovas partijoje, buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (61 metų), neatsisako ambicijų mesti pirštinę.

Respublikonų partijos pirminiai rinkimai šį kartą ypač svarbūs, nes jie gali bemaž iš anksto nulemti, kas taps naujuoju šalies lyderiu. Dėl prancūzų nusivylimo greičiausiai nei pats dabartinis prezidentas François Hollande’as, nei kitas kairiųjų atstovas nepateks į antrąjį rinkimų turą 2017 m. pavasarį. Labiausiai tikėtina, jog jame varžysis kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto atstovė Marine Le Pen ir kuris nors respublikonų kandidatas.

Remiantis visuomenės nuomonės tendencijomis, prancūzai į antrąjį rinkimų turą turėtų pasiųsti M. Le Pen, kuri nevengia demonstruoti susižavėjimo Donaldu Trumpu, palaiko Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES ir pažadėjo surengti referendumą dėl Prancūzijos narystės Bendrijoje. Daugelis visuomenės nuomonės apklausų rodo, kad ją prezidente norėtų matyti apie 27–29 proc. rinkėjų. Tačiau šio palaikymo nepakaks svarbiausiam postui šalyje gauti.

Labiausiai tikėtina, kad centro kairiųjų pažiūrų rinkėjai, neturintys savo kandidato antrajame ture, parems respublikonų atstovą – jiems M. Le Pen pergalė būtų dar didesnė blogybė. Todėl šių metų lapkritį Respublikonų partijos nominuotas kandidatas turi pačius geriausius šansus vėliau tapti ir Prancūzijos prezidentu.

Dar neaišku, kuris respublikonų atstovas įgis lemiamą pranašumą, nes visuomenės nuomonės apklausose atotrūkis mažėja. Vis dar atsiliekantis N. Sarkozy negali atsikratyti korupcijos įtarimų šešėlio – tuo naudojasi A. M. Juppé, kuris laikomas patikimesniu politiku už ekstravagantišką N. Sarkozy. Pastarasis po 2012 m. pralaimėtų prezidento rinkimų trumpam buvo pasitraukęs iš politikos, tačiau 2014-aisiais nusprendė kandidatuoti į partijos vadovo postą ir tų metų lapkritį gavo šias pareigas. Partijai tai išėjo į naudą – 2015 m. respublikonai laimėjo rinkimus dviejuose trečdaliuose vietos departamentų. Bet 2016 m. vasarį N. Sarkozy įsivėlė į rimtą skandalą – sulaukė įtarimų, kad 2012 m. prezidento rinkimų kampanijoje manipuliavo finansine parama. Šie įtarimai korupcija gali sukliudyti jam grįžti į prezidento postą.

2016 09 02 13:49
Spausdinti