NATONATO pateiktas pasiūlymas sukurti 100 mlrd. eurų paramos Ukrainai fondą ir perimti paramos koordinavimą iš JAV – ryškus pokytis Aljanso politikoje. Tačiau abejotina, ar jis bus įgyvendintas.
Iki šiol NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nuolat kartojo, kad NATO nekariauja su Rusija, o karinę paramą Ukrainai teikia ne Aljansas, bet jo narės. Tačiau praėjusią savaitę įvykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime buvo pateikti, galima sakyti, revoliuciniai pasiūlymai. Oficialiai tai vadinama „dėl didesnio NATO vaidmens koordinuojant būtiną saugumo pagalbą ir apmokymus Ukrainai“. Bet už šių diplomatinių žodžių slepiasi penkerių metų 100 mlrd. eurų fondas Kyjivui ir Ramšteino ginkluotės paramos Ukrainai grupės vadovavimo perėmimas.
J. Stoltenbergas argumentavo, kad ukrainiečiams reikia daugiau ir labiau nuspėjamos bei ilgalaikės paramos, kad jie galėtų lengviau planuoti, organizuoti karo veiksmus. Iššifruojam: tam reiktų ilgalaikio paramos fondo, prie kurio prisidėtų visos NATO narės. Tai taip pat įtvirtintų teisingą kaštų pasidalijimą tarp sąjungininkų, nes dabar vieni skiria daugiau, kiti mažiau, o kaip kalbėjo kai kurių šalių užsienio reikalų ministrai, galbūt būtų galima nustatyti tam tikrą BVP dalį, kurią kiekviena Aljanso narė privalėtų skirti fondui, nepaisant rinkimų ir vyriausybių pasikeitimų.
Ir kartu, kaip teigė J. Stoltenbergas, NATO jau yra apie 50 valstybių vienijančioje Ramšteino grupėje, kurios susitikimai vyksta Aljanso būstinėje, o paramos tiekimo logistikoje aktyviai dalyvauja NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas (SACEUR) generolas Christopheris Cavoli. Iššifruojam: JAV, kurios šiuo metu vadovauja Ramšteino grupei, vaidmenį galėtų lengvai perimti NATO. Tuo labiau kad Vašingtone niekaip nepavyksta sutarti dėl 60 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketo, o galimas naujas JAV prezidentas jau pagarsėjo antiukrainietiškomis nuotaikomis.
