Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gegužės 18 d.


RUSIJOS AGRESIJOS POVEIKIS
NATO atsakas „piktajam nykštukui“: nuo atgrasymo pereinama prie kietos gynybos
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
NATO
Prancūzijos kariai, kaip NRF dalis, atvyksta į Rumuniją.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje NATO radikaliai keičia Baltijos šalių ir viso Rytinio flango strategiją: pereinama nuo atgrasymo prie rimtos gynybos. Tai reiškia, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų flango šalyse, gausės sąjungininkų pajėgų ir jos bus dislokuotos nuolat.

Per pastarąsias dienas jau įvyko ir vyksta didžiausias XXI a. NATO pajėgų perkėlimas į Rytus – iš viso apie 22 tūkst. karių. Kartu NATO aktyvavo greitojo reagavimo pajėgas NRF (angl. NATO Response Force) ir labai aukštos parengties priešakines pajėgas VJTF (angl. Very High Readiness Joint Task Force), o tai suteikia Aljanso karinei vadovybei daugiau galių ir lankstumo perdislokuojant karius. Bet tai tik pradžia.

„Pirmą kartą dislokuojame NATO greitojo reagavimo pajėgas. Daugiau kaip 130 naikintuvų ir daugiau kaip 200 laivų nuo Šiaurės iki Viduržemio jūros paskelbta aukšta parengtis. (...) Ir toliau darysime viską, ko reikia, kad apsaugotume ir apgintume kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – spaudos konferencijoje po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo penktadienį kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Penktadienį Briuselyje susirinkę NATO užsienio reikalų ministrai taip pat diskutavo dėl esminių tolesnių pokyčių Rytų flango strategijoje.

Taigi, kaip šiandien suformulavo kai kurie ministrai, kalbama apie skirtumą tarp atgrasymo buvimu ar atgrasymo gynyba.

„Nepaisant, kad tiek NATO, tiek kitos daugiašalės institucijos, organizacijos, aljansai yra lėtai judantys į priekį, vis dėlto mes turime judėti ne lėčiau negu Putinas ir jo kariuomenė. Tai reiškia, jiems toliau tęsiant karinius veiksmus, NATO turi reaguoti, – penktadienį po NATO ministrų susitikimo kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. – Dėl to mes prašome, kad Baltijos valstybių strategija pereitų nuo atgrasymo į visą pasiruošusią gynybą ir tam reikalinga visiškai integruota gynybos sistema. Panašu, kad sulaukėme atgarsio. Vertinimai daugiau ar mažiau sutampa. Užtikrindama Baltijos šalių gynybą NATO gali įgyti stipresnę laikysenos poziciją ir platesniame regione. Negalime palikti neapgintų taškų.“

Tai per spaudos konferenciją penktadienį patvirtino ir NATO generalinis sekretorius:

„Kartu šiandien susitikime pradėjome diskusijas apie ilgalaikius mūsų buvimo, laikysenos, atgrasymo ir gynybos pokyčius visame Aljanse, ypač rytinėje jo dalyje. (...) Dabar rimtai svarstome galimybę gerokai padidinti šį buvimą, tiek didinant karių skaičių, tiek stiprinant oro gynybą, tiek atgrasant per gynybą, t. y. ne tik siunčiant žinią apie NATO buvimą. Taigi, kaip šiandien suformulavo kai kurie ministrai, kalbama apie skirtumą tarp atgrasymo buvimu ar atgrasymo gynyba.“

Pasak J. Stoltenbergo, kovo 16 d. per Aljanso gynybos ministrų susitikimą bus pateikta daugiau detalių ir turėtų būti priimti galutiniai sprendimai.

G. Landsbergio teigimu, kalbama ir apie oro gynybos pajėgumus, kurie yra vieni pagrindinių dalykų, būtinų Lietuvos gynybai įgyvendinti. Sekmadienį pasirodė nepatvirtinti pranešimai, kad JAV paskelbė konkursą pasiūlymams, kaip geriau integruoti Baltijos šalis į bendrą NATO oro gynybos sistemą.

Taip pat sekmadienį Lietuvoje viešėjęs JAV karinių pajėgų vadas Markas A. Milley pranešė, kad į Lietuvą atvyks daugiau amerikiečių karių. Kaip teigia BNS, JAV kariuomenės 5-ojo korpuso vadas generolas Johnas Kolasheskis informavo, kad šiuo metu priimti sprendimai dėl priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos radarų, artimo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų ir savaeigės artilerijos vieneto dislokavimo Lietuvoje. Jie bus skirti pastiprinti Pabradės poligone dislokuotą šarvuotą JAV batalioną, kur šiuo metu tarnauja apie pusė tūkstančio karių. Taip pat svarstoma, kad JAV pajėgos Lietuvoje taptų nuolatinėmis, o ne rotuojamomis.

Rusijos kariuomenė, palyginti su Vakarų kariuomene, yra piktas nykštukas, kuris gali padaryti žalos, daug žalos NATO, bet atsakas būtų toks, kad reiktų daug ir ilgai atstatinėti.

Vyriausybė šią savaitę skyrė 40 mln. eurų naujoms stovykloms, skirtoms priimti papildomas sąjungininkų karines pajėgas. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigė, kad stovyklos atsiras Marijampolėje, Kazlų Rūdoje ir Pabradėje. Kiekviena jų galės talpinti po maždaug 800 karių, o tai reiškia, kad kartu sudėjus Lietuvoje galės būti dislokuotas brigados dydžio sąjungininkų vienetas.

„Rusijos kariuomenė, palyginti su Vakarų kariuomene, yra piktas nykštukas, kuris gali padaryti žalos, daug žalos NATO, bet atsakas būtų toks, kad reiktų daug ir ilgai atstatinėti“, – penktadienį NATO būstinėje apibendrino G. Landsbergis.

2022 03 07 11:15
Spausdinti