Į Briuselyje esančią NATO būstinę susirinkę Aljanso gynybos ministrai aptarė ne padėtį aplink Ukrainą, bet ir Baltarusiją: jos įtraukimas į Rusijos karines struktūras iš esmės keičia saugumo situaciją prie Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos sienų.
„Rusija pasilieka Baltarusijoje“
Šiuo metu Baltarusijoje vyksta didžiulės bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos. Skaičiuojama, kad juose dalyvauja apie 30 tūkst. karių. Nors Minskas tikina, kad mokymams pasibaigus šalyje neliks „nei vieno rusų kareivio“, tokie pažadai NATO pasitikėjimo nekelia.
„Tai (Baltarusija – IQ past.) yra vienas iš faktorių, kuris šiandien buvo aptartas, kaip iš esmės keičiantis situaciją ir tikrai ne viena valstybė apie tai kalbėjo. NATO gynybos planuotojai tai irgi mato, kaip faktorių ir veiksnį. Ir ne tik trumpalaikį, kaip kad dabartinės pratybos, bet kaip ilgalaikį veiksnį, kad NATO turi prisitaikyti ir atgrasymo priemonės turi būti pritaikytos ir pastiprinimas atitinkamai planuojamas, matant, kad Rusija pasilieka Baltarusijoje. Jeigu ir bus kažkoks judėjimas, tai nekeičia esmės. Tie pokyčiai yra ilgalaikiai ir į tą faktorių turime atsižvelgti“, – NATO būstinėje į IQ klausimą trečiadienį vakare atsakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, kuris susitikime pavaduoja COVID-19 pasigavusį ministrą Arvydą Anušauską.
NATO turi prisitaikyti ir atgrasymo priemonės turi būti pritaikytos ir pastiprinimas atitinkamai planuojamas, matant, kad Rusija pasilieka Baltarusijoje. Jeigu ir bus kažkoks judėjimas, tai nekeičia esmės.
„Tai mums labai svarbi žinutė, kad regionas yra stebimas atidžiai dėl Baltarusijos veiksnio“, – pridūrė viceministras.
Jis taip pat teigė, kad NATO vieningai nusprendusi, kad reakcija turi apimti visą Rytų flangą, t.y. nuo Juodosios jūros iki Baltijos regiono. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat paminėjo, kad pavedė kariškiams apsvarstyti galimybę sukurti naujas kovos grupes minimame regione.
Rusijos teiginiai – propaganda
Kartu M. Abukevičius žurnalistams patvirtino, kad NATO neskuba patikėti Rusijos teiginiais, jog ji atitraukia savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.
„Mes nematome jokių pokyčių Rusijos karių telkime, tiksliau, matome toliau telkiamas pajėgas. Tos žinutės apie galimą pajėgų atitraukimą yra, galbūt, dėmesio nukreipimas ar stratkomo elementai, bet tikrai nematome fakto ant žemės, kad tai būtų sustabdyta“, – sakė viceministras. Kartu jis pažymėjo, kad šioje krizėje NATO šalys yra labai vieningos ir „šiandien buvo skiriama daug daugiau dėmesio atgrasymui ir gynybai, o ne diplomatiniam takeliui“.
Apie tai kalbėjo ir NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.
„Kol kas nepastebėjome jokių Rusijos deeskalacijos veiksmų. Tačiau, žinoma, atidžiai stebime ir sekame, ką jie daro. Ir jei jie iš tikrųjų pradės atitraukti pajėgas, mes tai sveikinsime. Bet to dar reikia palaukti. Jie visada perkelinėjo pajėgas pirmyn ir atgal. Taigi vien tai, kad matome pajėgų, t. y. tankų, judėjimą, dar nepatvirtina tikro atsitraukimo. (...) Taigi Rusija išlaiko galimybę be jokio įspėjamojo laiko visavertiškai įsiveržti į Ukrainą“, – dar trečiadienį ryte pareiškė NATO vadovas.
Tiesa, vėliau J. Stoltenbergas ne tik įspėjo Rusiją dėl galimų pasekmių, jei ši puls Ukrainą, bet ir dar kartą pasiūlė Maksvai tęsti dialogą per NATO-Rusijos tarybą.
Konkrečių pastiprinimo skaičių nėra
Lietuva siekia kiek įmanoma sustiprinti Vokietijos vadovaujamą NATO priešakinių pajėgų batalioną. Tačiau M. Abukevičius teigė, kad trečiadienį apie papildomų karių skaičių ir konkrečius pajėgumų pastiprinimus nekalbėta.
„Svarbiausia, kad yra pasiryžimas aktyvuoti NATO turimus planus ir pastiprinti“, – pabrėžė jis.
NATO gynybos ministrų susitikimas vyksta trečiadienį-ketvirtadienį. Be padėties aplink Ukrainą, surengtas Branduolinio planavimo grupės posėdis, aptarta NATO strateginė koncepcija, kuri turėtų būti priimta birželio mėnesį vyksiančiame Madrido aukščiausiojo lygio susitikime. Ketvirtadienį planuota susitikti su Ukrainos ir Gruzijos kolegomis bei partneriais iš Suomijos, Švedijos ir Europos Sąjungos.