BNS fotoNATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris sako, kad Aljansas kol kas nemato ženklų, jog Baltarusijoje pajėgas telkianti Rusija siektų pulti Baltijos šalis, taip pat ir Lietuvą.
Vilniuje viešintis admirolas pirmadienį spaudos konferencijoje sakė, kad pajėgų telkimą kariniu požiūriu derėtų vertinti kaip „galimybių kombinaciją“.
„Jei pažiūrėtumėte į Rusijos pajėgų Baltarusijoje pozicijas, tada taip, reikia įvertinti kariniu požiūriu, ar šiuo metu kyla grėsmė Baltijos valstybėms, ypač Lietuvai. Bet, aišku, reikia įvertinti, ar yra ir ketinimas, ar yra ženklų, kad rusai ar baltarusiai ketintų pakenkti“, – kalbėjo R. Baueris.
„Iki šiol mes nematome ketinimo, mes nesitikime, kad Rusija rengs ataką prieš NATO valstybę – tiek tiesiogiai, tiek per Baltarusiją“, – pridūrė jis.
Pasak R. Bauerio, Baltarusijoje sutelkta apie 30 tūkst. Rusijos karių.
Grasinti Lietuvai „būtų kvaila“
NATO atstovui antrino ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
„Tai (Rusijos pajėgų telkimas – BNS) keičia saugumo padėtį, atitinkamai tiek NATO, tiek mūsų nacionalinių karinių pajėgų parengtį, bet taip taktiškai arba operaciškai tiesioginės grėsmės šiai minutei nėra“, – sakė kariuomenės vadas.
„Vien tai, kad mūsų Lietuvoje yra dislokuotos NATO pajėgos, tiesiogiai grasinti mums šiai minutei būtų neatsakinga, net pasakyčiau – kvaila. Tai iš esmės pakeistų situaciją ne regione, bet bendrai pasaulyje“, – pridūrė jis.
Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur šią savaitę prasidės bendri kariniai mokymai.
Tačiau Rusija reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.
Blokas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo „pagrindinių principų“, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir valstybių partnerių laisvas pasirinkimas.
Rytinio flango stiprinimas
Augant įtampai tarp Rusijos ir Ukrainos, JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę įsakė Lenkijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje dislokuoti papildomų amerikiečių karių.
Šiuo žingsniu Vašingtonas siekia tiek sąjungininkams, tiek priešams pademonstruoti Amerikos įsipareigojimą NATO rytiniam flangui.
Tuo metu Vilnius tariasi su Berlynu dėl papildomų karių dislokavimo Lietuvoje. Sekmadienį Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pareiškė, kad Berlynas neatmeta galimybės šalyje dislokuoti papildomą karinį kontingentą.
Paklaustas, ar toks sprendimas būtų vykdomas per NATO, ar dvišaliu susitarimų pagrindu, R. Baueris teigė, kad šie sprendimai „vienas kitam neprieštarauja“.
„Jei norite greito sprendimo, papildomų pajėgų siuntimas, greičiausiai, vyktų dvišaliu formatu, nes tai nereikalauja visų Aljanso šalių patvirtinimo“, – kalbėjo NATO karinio komiteto vadovas.
Jis pridūrė, kad tai galėtų reikšti ir didesnes pajėgas.
R. Baueris taip pat pabrėžė, kad NATO kariniam komitetui kitą savaitę greičiausiai bus pavesta „peržiūrėti laikyseną prie Aljanso sienų“. Pasak jo, vertinimas priklausys nuo tolesnių Rusijos ir Baltarusijos veiksmų.
„Po to bus pateiktas karinis patarimas, kur turėtų būti dislokuoti kariai, koks turėtų būti jų skaičius. Tada tai ves į NATO sprendimą, ar pakeisti laikyseną, kurią turėjome iki šiol“, – dėstė admirolas.
Jis pabrėžė, kad Aljanso sprendimas pats savaime nepanaikina ir neatšaukia galimų dvišalių susitarimų.
Tiki diplomatija
R. Baueris taip pat teigė, kad Aljansas dar tiki galimybe spręsti Vakarų ir Rusijos įtampas diplomatiniu keliu.
„Mes vis dar tikime, kad yra diplomatinis sprendimo būdas, ir iš esmės mes tuo ir užsiimame: viena vertus, bandome tęsti diplomatinius pokalbius, siekiant užsitikrinti, kad Rusija supranta, jog mes įsiklausome į jų susirūpinimą, ir kad mes bandome rasti sprendimus“, – teigė admirolas.
„Kitą vertus, peržiūrime ir savo pačių pasirengimą, kalbant apie Aljansą, siekdami užsitikrinti, kad Rusija supranta, jog jei jie imsis bet kokių priemonių prieš Aljansą, tai turės rimtų pasekmių“, – kalbėjo R. Baueris.
Vakarų lyderiai įspėjo Rusiją, kad įsiveržimo į Ukrainą atveju jos lauktų sunkios pasekmės, įskaitant itin griežtas ekonomines sankcijas. Kremlius tikina neplanuojantis surengti naujo įsiveržimo, nors prieš beveik aštuonerius metus aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
