Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 24 d.


KOVA PRIEŠ RUSIJOS AGRESIJĄ
NATO ministrų darbotvarkėje – ir sabotažas prieš Vilniaus „Ikea“
Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovas
Elta
Asociatyvi iliustracija.

Nors ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiame neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Čekijos sostinėje Prahoje vyraus paramos Ukrainai ir pasirengimo Vašingtono lyderių susitikimui temos, Lietuva taip pat planuoja kelti Aljanso teritorijoje vykdomų Rusijos diversijų klausimą.

Pastarųjų savaičių sandėlio Jungtinėje Karalystėje, dažų gamyklos Lenkijoje ir parduotuvės „Ikea“ Vilniuje padegimai siejami su Rusija.

„The News York Times“ neseniai pranešė, kad JAV ir sąjungininkų žvalgybos pareigūnai mano, jog šias operacijas koordinuoja Rusijos karinė žvalgyba GRU. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė apie 12 asmenų, kaltinamų Rusijos žvalgybos užsakymu vykdžius muštynes, padegimus ir bandymus padegti (be kita ko, ir Lietuvoje) suėmimą. Reaguodama į tai Lenkija pažadėjo riboti Rusijos diplomatų judėjimą šalyje. Dėl diversijų Didžioji Britanija išmetė iš šalies žvalgybos tarnyboms dirbusį Rusijos karininką ir uždarė kelis Rusijos diplomatinius pastatus.

„Mes matome, kad rusai vėl veikia pagal vadovėlį. Jų tikslas su šiomis kenkiančiomis veiklomis ar hibridine taktika yra labai paprastas. Manau, kad jie bando padaryti viską, ką gali, kad užkirstų kelią ar sulėtintų paramos tiekimą Ukrainą, iškeltų klausimą dėl Vakarų paramos, politinės paramos, saugumo pagalbos Ukrainos žmonėms“, – į IQ klausimą Prahos susitikimo išvakarėse trečiadienį atsakė JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith.

Rusijos strategija yra „skaldyk ir valdyk“. Šiuo metu Rusijai ši strategija daug nekainuoja, nes mes visi reaguojame atskirai. Todėl svarbu, kad laikui bėgant kolektyvizuotume atsaką.

Ji tikino, kad NATO atidžiai stebi situaciją ir „galiu užtikrinti, kad ši taktika neveikia. Rusijos kenksminga veikla nesėkminga siekiant, kad NATO sąjungininkai atsisakytų remti Ukrainą.“

Vis dėlto ne visi tokie ramūs. Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas neseniai pareiškė, kad Rusija prieš Europą vykdo „šešėlinį karą“. Norvegijos premjeras Jonas Gahras Støre taip pat įspėjo, kad Rusija kelia „realią ir rimtą grėsmę“, po to, kai jo šalis pranešė apie galimus išpuolius, nukreiptus prieš energijos gamintojus ir ginklų gamyklas.

„Mes žinome, kad Rusija turi intencijų veikti kinetiškai, t. y. organizuojant diversijas, tai, ką būtų galima vadinti teroro aktais NATO valstybėse. Ir ji elgiasi taip, nes jaučiasi, kad yra kviečiama taip elgtis, nes suvokia, kad mes niekaip reikšmingai nereaguosime“, – pirmadienį Briuselyje žurnalistams kalbėjo ir Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.

„The New York Times“ kalbinta ​​buvusi JAV žvalgybos pareigūnė Andrea Kendall-Taylor teigė, kad, nors Rusijos pasiekimai per tokią veiklą yra abejotini, svarbu, jog Europa ir Jungtinės Valstijos susivienytų ir reaguotų į sabotažo kampaniją.

„Rusijos strategija yra „skaldyk ir valdyk, – sakė ji. – Šiuo metu Rusijai ši strategija daug nekainuoja, nes mes visi reaguojame atskirai. Todėl svarbu, kad laikui bėgant kolektyvizuotume atsaką.“

Būtent tokį klausimą (neskaitant kitų) planuoja kelti Lietuvos delegacija per ketvirtadienio ir penktadienio neformalų NATO ministrų susitikimą Prahoje.

2024 05 30 09:36
Spausdinti