NATO74-asis gimtadienis NATO bus istorinis. Antradienį, per Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą, oficialiai NATO padidės viena nare – Suomija. Tačiau kartėlis dėl to, kad kartu stojusi Švedija, kuri atsisakė savo maždaug dviejų šimtmečių neutraliteto politikos, liko bent laikinai „už borto“, nedžiugina.
„Sunku įsivaizduoti geresnį NATO gimtadienį nei Suomijos prisijungimas prie Aljanso“, – antradienį ryte, prieš prasidedant NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui, kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Susitikimo išvakarėse, pirmadienį, jis teigė, kad dėl narystės NATO ne tik Suomija taps saugesnė, bet ir visas Aljansas, nes suomiai turi stiprias karines pajėgas ir patys tikina, kad nebus tik saugumo vartotojai.
NATO taptų dar stipresnė, jei antradienį prie būstinės Briuselyje būtų pakelta ne tik Suomijos, bet ir kariniu požiūriu stiprios Švedijos vėliava. Tačiau paradoksas, kad demokratines Vakarų vertybes ginančiame Aljanse Švedijos narystės nepatvirtino dvi šalys, kurios kaltinamos autoritarizmu. Vengrija, galima sakyti, atkeršijo Stokholmui, kuris buvo linkęs kritikuoti Budapeštą dėl demokratinių institutų nykimo, LGBT teisių pamynimo. Turkija, kuri taip pat sulaukia kritikos dėl nedemokratinių tendencijų, apkaltino Stokholmą, kad šis neišduoda Švedijoje prieglobstį radusių politinių Ankaros oponentų. Stokholmas teigė, kad jis vadovaujasi teisės viršenybe, o neišduoti minimų kritikų nusprendė nepriklausomi teismai.
Tam tikrą nusivylimą dėl Švedijos likimo „už borto“ galima buvo įžvelgti ir pirmadienio J. Stoltenbergo spaudos konferencijoje.
„Mano pozicija yra ta, kad Turkija… atsiprašau, mano pozicija yra ta, kad Švedija įvykdė įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė pernai Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime kartu su Suomija, Švedija ir Turkija pasirašydama trišalį susitarimo memorandumą. Ir tai yra priežastis, kodėl aš taip pat per susitikimus su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, taip pat praėjusį rudenį ir šiemet (tiek susitikimų metu, tiek viešai) aiškiai pasakiau, kad atėjo laikas ratifikuoti Švedijos narystę, užbaigti stojimo procesą ir Švedijai. Tokia yra mano pozicija“, – teigė jis.
NATO vadovas pabrėžė, kad vien dėl Suomijos narystės Aljanse Švedijos saugumo padėtis irgi pagerėjo. Be to, švedai jau aktyviai įtraukti į bendradarbiavimą su NATO.
„Suomija ir Švedija pateikė paraiškas praėjusių metų gegužę, jau birželio mėnesį visos sąjungininkės pakvietė Suomiją ir Švediją tapti NATO narėmis ir visos sąjungininkės pasirašė stojimo protokolus. Šis sprendimas iš tikrųjų yra labai svarbus. Sprendimas, kurį priėmėme pernai birželį Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, nes juo Suomijai ir Švedijai buvo suteiktas specialus statusas – statusas, kuris reiškia, kad Švedija dabar gali dalyvauti NATO karinėje ir civilinėje veikloje, būti integruota į NATO karines struktūras, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Švedijai nustatėme pajėgumų tikslus, laikinus pajėgumų tikslus, daugelis sąjungininkų taip pat suteikė Švedijai dvišales saugumo garantijas, o dabar, kai Suomija taps visateise nare, tai dar labiau padidins Švedijos saugumą ir dar labiau integruos Švediją į NATO, nes Suomija ir Švedija jau dabar yra glaudžiai integruotos. Taigi visa tai sakau dėl to, kad neturėtume palikti įspūdžio, jog Švedija yra palikta viena. Ne, Švedija yra labai stipriai įsitraukusi į NATO, integruojasi į karines civilines struktūras.“
NATO generalinis sekretorius taip pat paminėjo, kad ir toliau vyks derybos dėl Turkijos ir Vengrijos pritarimo Švedijos narystei. Panašiai pirmadienį per spaudos konferenciją kalbėjo ir JAV atstovė NATO ambasadorė Julianne Smith.
„Manau, kad dabar jau aišku, jog Suomija išsprendė kai kuriuos Turkijos iškeltus klausimus, ir įtariu, kad netolimoje ateityje pamatysime judesį Švedijos atžvilgiu, taigi šiuo klausimu esame gana optimistiški“, – teigė ji.
Vėliau ambasadorė pridūrė: „Tikimės, kad Švedija galėtų prisijungti prie Aljanso galbūt iki Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris įvyks liepos viduryje.“
