NATO iš anksto norėtų sulaukti detalios informacijos iš Rusijos ir Baltarusijos apie šiemet vyksiančias pratybas „Zapad 2017“, keliančias nerimą Baltijos šalims dėl savo masto ir puolamojo scenarijaus.
„Pratybos „Zapad 2017“ yra pavyzdys vienų iš tų pratybų, apie kurias norėtume būti informuojami iš anksto“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Jis teigė, kad galimybė keistis informacija apie pratybas dar prieš joms įvykstant aptarta su Rusijos diplomatais.
J.Stoltenbergas taip pat pabrėžė, kad NATO siekia modernizuoti dokumentus, kuriuose reglamentuojamas pratybų skaidrumas ir tarptautinis stebėjimas. Jo teigimu, Rusija naudojasi tuose dokumentuose esančiomis spragomis, kad rengtų pratybas, apie kurias nieko nepraneša iš anksto.
„NATO dirba ties tuo, kad modernizuotų Vienos dokumentą, atsižvelgiant į esamas jo spragas“, – sakė NATO vadovas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos BNS pateiktais duomenimis, Rusija užpernai surengė 20 pratybų, apie kurias nieko neskelbė iš anksto. 2016 m. duomenų diplomatai nepateikė.
Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, šiais metais vyksiančiose pratybose „Zapad“ demonstratyviai rengiamsi karui su Vakarais. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad šie mokymai tikriausiai bus didžiausios kada nors vykusios pratybos prie Lietuvos sienų.
Žvalgyba „Zapad“ įvardija pagrindiniu iššūkiu Lietuvos nacionaliniam saugumui 2017 m. Anot pareigūnų, per anksčiau vykusias „Zapad“ pratybas treniruotasi okupuoti pietinę Lietuvos dalį, taip NATO valstybėms užkertant vienintelį sausumos kelią į Baltijos šalis. Rusija taip pat kaltinta nepateikus realių skaičių apie šiose pratybose dalyvavusius karius ir techniką.
Pastarąjį kartą pratybos „Zapad“ vyko 2013 m. Anot Maskvos ir Minsko, šiose pratybose dalyvavo apie 10 tūkst. karių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
