NATONATO patvirtino didžiausią gynybos pajėgumų plėtrą nuo Šaltojo karo, dabar liko susitarti dėl šio žingsnio finansavimo ir terminų. Tai bus artimiausių savaičių diplomatų darbas, bet NATO būstinėje, kaip ir tarp Vašingtono atstovų, – nuotaikos optimistinės.
„Mes sutarėme dėl ambicingų pajėgumų tikslų, ir tai labai svarbu. Šie tikslai tiksliai nusako, į kokius pajėgumus sąjungininkai turi investuoti ateinančiais metais: oro gynyba, naikintuvai, tankai, dronai, personalas, logistika ir daug daugiau. Visa to reikia, kad išlaikytume mūsų atgrasymą ir gynybą stiprius bei mūsų milijardą žmonių – saugius“, – po ketvirtadienio NATO gynybos ministrų susitikimo spaudos konferencijoje Briuselyje kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte ir vėliau tai pavadino „istoriniu susitarimu“. Neoficialiai teigiama, kad pajėgumų didinimas gali siekti 30 proc.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ketvirtadienį teigė, kad pagal susitarimą pirmiausia bus užpildomi tie Lietuvos nacionaliniai pajėgumai, kurie yra kritiškai svarbūs NATO regioniniams gynybos planams įgyvendinti, tačiau kas tai konkrečiai – slapta informacija.
M. Rutte taip pat pabrėžė, kad kitas žingsnis, kuris, kaip tikimasi, bus žengtas NATO viršūnių susitikime Hagoje birželio 24–25 d., – susitarimas dėl gynybos finansavimo didinimo: „Sutarimas dėl pajėgumų yra pirmas žingsnis. Norint tai įgyvendinti, mums reikės investuoti gerokai daugiau į gynybą, ir tai darbas, kuris laukia iki Hagos, – sutarti dėl naujo investicijų plano.“
NATO vadovas pareiškė, kad siūlo 3,5 proc. BVP skirti „kietai“ gynybai ir 1,5 proc. – susijusioms reikmėms. iš viso – 5 proc. BVP, kaip to reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas. NATO ministrų susitikime dalyvavęs JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas atrodė optimistiškas dėl to.
„Buvo labai gera girdėti visas šalis sakančias: „Mes girdime jus. Mes visi turime padidinti pajėgumus. Mes visi turime išleisti daugiau. Ačiū, prezidente D. Trumpai, kad atgaivinote šį aljansą.“ Tai buvo aljansas, kuris kaip lunatikas ėjo link nereikšmingumo, bet prezidentas D. Trumpas dar savo pirmosios kadencijos metu pasakė, kad reikia nuspręsti leisti daugiau. Ir šioje kadencijoje jis padarė tą patį. Ką aš mačiau čia, šalys pasiruošusios imtis veiksmų, pralenkti savo galimybių ribas. Tai puiku“, – iškart po NATO gynybos ministrų susitikimo ketvirtadienį žurnalistams sakė JAV gynybos sekretorius.
Tiesa, D. Šakalienė buvo santūresnė, nes dar laukia derybos dėl terminų, konkrečių planų ir sričių, kurias apimtų finansavimas.
Kai kalbame apie bendrus NATO įsipareigojimus, tai Hagos susitikime drįsčiau manyti, kad mes turėsime pakankamai vieningą poziciją.
„Po šios dienos susitikimo prasidės detalios derybos dėl formulės ir dėl datų. Ką mes visi aiškiai suprantame, kad yra dvi kategorijos valstybių: tai valstybės, kurios suvokia, kad derybų bandymai su Rusija negerina padėties ir tikrai nesuteikia daugiau laiko pasiruošti bet kokiems galimiems agresyviems Rusijos veiksmams NATO atžvilgiu; ir grupė valstybių, kurios vis dar tikisi, kad mes galėsime ramiai per kokius septynerius metus pasiekti gerokai didesnį rezultatą. Na, ir, aišku, diskusija dėl formulės, kas gali įeiti į tą 1,5 proc. ir ar galima atidaryti tą 3,5 proc. ir kažką įdėti“, – kalbėjo D. Šakalienė ir pridūrė, kad, Lietuvos nuomone, visi 5 proc. turėtų būti „kietai“ gynybai yra tai, ko mums reikia, ir kad ne septyneri metai yra tas laikotarpis, turėtume nustatyti.
„Kai kurių valstybių pokalbiai apie lankstumą tiek formulės, tiek datų kontekste dar girdimi, bet tai yra absoliuti mažuma. Kai kalbame apie bendrus NATO įsipareigojimus, tai Hagos susitikime drįsčiau manyti, kad mes turėsime pakankamai vieningą poziciją“, – tikėjosi D. Šakalienė.
Kitas klausimas, kuris ypač svarbus Lietuvai, – JAV pajėgų galimas perdislokavimas taip pat priklausys nuo NATO lyderių susitikimo Hagoje.
„Amerikiečiai, kaip ir sakė, laikosi požiūrio nepradėti (pajėgų – red. past.) peržiūros iki Hagos viršūnių susitikimo. (...) Po jo matysime ir koks yra Aljanso įsipareigojimas ir koks tuomet galutinis vaizdas. Uždari pokalbiai, kuriuos turėjo gynybos ministrai, rodo, kad iš tiesų JAV tą kritinę mums aktualiausią paramą ruošiasi suteikti. Žinoma, matyt, tam emociniam fonui įtakos turės, kaipgi galutinis Aljanso įsipareigojimas atrodys formulės ir datų prasme“, – prognozavo Lietuvos krašto apsaugos ministrė.
