NATOPastaruosius keletą metų NATO buvo paplitęs priežodis „kamuolys Rusijos pusėje“. Regis, su naująja per Aljanso viršūnių susitikimą Madride priimta strategine koncepcija NATO žodynas keičiasi.
NATO strateginė koncepcija – tai pagrindinis Aljanso dokumentas, kuriame maždaug kas dešimtmetį patvirtinamos NATO vertybės ir tikslai, pateikiamas bendras saugumo aplinkos vertinimas. Ji taip pat lemia NATO strateginį prisitaikymą ir nukreipia būsimą politinį ir karinį vystymąsi.
Trečiadienį į Madridą susirinkusių NATO valstybių vadovų patvirtintoje naujoje strateginėje koncepcijoje pagrindinis dėmesys – Rusijos grėsmei. Jame teigiama, kad Rusija „kelia didžiausią ir tiesioginę grėsmę sąjungininkių saugumui bei taikai ir stabilumui euroatlantinėje erdvėje“, pabrėžiami jos agresyvūs veiksmai prieš kaimynus ir t. t. 16 puslapių NATO dokumente Rusija iš viso minima 14 kartų ir tikrai ne pozityviame kontekste. 2010 m. patvirtintoje NATO strateginėje koncepcijoje Rusija buvo pavadinta „strategine partnere“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį vakare vykusioje spaudos konferencijoje irgi atsisakė pastaruosius keletą metų savo kartoto naratyvo, kad „kamuolys Rusijos pusėje“ – esą NATO pasiruošusi bendradarbiauti, jei Maskva pakeis savo elgesį.
„NATO dešimtmečius siekė geresnių santykių su Rusija. Įsteigėme NATO ir Rusijos tarybą, pritarėme NATO ir Rusijos sutarčiai, pakvietėme Rusiją dalyvauti įvairiose veiklose. O dabartinėje strateginėje koncepcijoje, dėl kurios susitarta 2010 m., iš tikrųjų teigiame, kad Rusija yra strateginė partnerė, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Būtent Rusija pasitraukė iš šio bandymo sukurti daugiau pasitikėjimo, daugiau partnerystės bei glaudžiau bendradarbiauti. Ir ji tai padarė pagal savo elgesio modelį.... 2008 m. panaudodama karinę jėgą prieš Sakartvelą, 2014 m. aneksavo Krymą, o nuo 2014 m. naudoja jėgą rytiniame Donbase. Karas neprasidėjo 2022 m. vasario mėnesį. Karas Ukrainoje prasidėjo 2014 m. Tai, ką matėme šiais metais, yra seniai vykstančio karo eskalavimas. Ir dėl to mums tapo neįmanoma toliau palaikyti partnerystės su Rusija. (...) Taigi, taip, trintis egzistuoja... mūsų santykiai su Rusija yra žemiausiame lygyje nuo Šaltojo karo pabaigos. Tačiau nėra abejonių, kad už tai atsakomybė tenka Rusijai.“
NATOPrezidentas Gitanas Nausėda mano, kad tai vienas iš Lietuvos bei kitų Baltijos šalių ilgo ir sunkaus darbo pasiekimų.
„Ne vienas kolega išreiškė štai tokią mintį: „Mes ilgą laiką ne iki galo įsiklausydavome, ką Baltijos valstybių vadovai šneka Rusijos atžvilgiu. Mums tai atrodė susirūpinimas, bet gal šiek tiek perdėtas susirūpinimas dėl galimų Rusijos veiksmų. Šiandien mes supratome, kad mes klydome, ir supratome, kad Baltijos valstybės gerai įžvelgė tą tikrąją Rusijos prigimtį arba dabartinės Rusijos prigimtį, ir jie buvo teisūs.“ Mums tai svarbu ne kaip kažkokia satisfakcija. Mums tai svarbu kaip signalas, kad dabar mūsų kolegos galvoja taip, kaip ir mes, ir kad sprendimai pajudės kur kas greičiau“, – trečiadienį Madride kalbėjo prezidentas.
Beje, NATO strateginėje koncepcijoje vieną kartą minimas Baltijos regionas ir Baltarusija: „Maskvos karinių pajėgų telkimas, įskaitant Baltijos, Juodosios ir Viduržemio jūros regionuose, taip pat jos karinė integracija su Baltarusija kelia grėsmę mūsų saugumui ir interesams.“
Kitas rimtas pokytis NATO strateginėje koncepcijoje, palyginti su 2010 m., – minima Kinija. Neabejotina, kad tai susiję su vis didėjančia Vašingtono, sudarančio esminį politinį ir karinį Aljanso ramstį, ir Pekino konkurencija. Strateginėje koncepcijoje teigiama, kad „Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) deklaruojami siekiai ir prievartos politika kvestionuoja mūsų interesus, saugumą ir vertybes. KLR taiko įvairias politines, ekonomines ir karines priemones, kad padidintų savo įtaką pasaulyje ir projektuotų galią, tačiau neslepia savo strategijos, ketinimų ir karinės galios didinimo. KLR vykdomos kenkėjiškos hibridinės ir kibernetinės operacijos, konfrontacinė retorika bei dezinformacija nukreipta prieš sąjungininkus ir kenkia Aljanso saugumui.“ Taip pat paminima, kad bendradarbiaudamos Kinija ir Rusija bando sutrikdyti dabartinei, teise grįstai grindžiamai tarptautinei tvarkai.
Mums tai svarbu ne kaip kažkokia satisfakcija. Mums tai svarbu kaip signalas, kad dabar mūsų kolegos galvoja taip, kaip ir mes, ir kad sprendimai pajudės kur kas greičiau.
„NATO išliks Šiaurės Amerikos ir Europos aljansas. Tačiau šis regionas, Šiaurės Amerika ir Europa, susiduria su pasaulinėmis grėsmėmis ir iššūkiais: tai ir kibernetinės grėsmės, ir terorizmas, taip pat Kinijos keliamos pasekmės saugumui, nes tai daro poveikį mums. Todėl svarbu bendradarbiauti, pavyzdžiui, su mūsų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono partneriais. Ir, žinoma, kelios sąjungininkės taip pat išreiškė susirūpinimą, susijusį su laivybos laisve bei Kinijos prievartiniu ir asertyviu elgesiu Pietų Kinijos jūroje. Tai svarbu regiono šalims, bet taip pat ir kiekvienai šaliai, kuriai rūpi laivybos laisvė, ir tai, kaip svarbu, kad prekyba vyktų saugiai bei patikimai“, – trečiadienį vakare teigė J. Stoltenbergas, prieš tai NATO lyderiams susitikus su NATO partneriais, tarp kurių Australija, Japonija, Naujoji Zelandija ir Korėjos Respublika.
