ScanpixNors Lietuva ir toliau neatmeta NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo, net artimiausi sąjungininkai kol kas nepalaiko šios minties. Baltarusijos tema bus svarstoma antradienį–trečiadienį Rygoje vykstančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime (Lietuvai atstovaus Gabrielius Landsbergis), tačiau nebus svarbiausia.
4-ajam straipsniui – dar ne laikas
Per sekmadienio susitikimą su Vilniuje viešėjusiais NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad „jei saugumo situacija dar labiau komplikuotųsi, neatmetame, kad galėtume kreiptis prašyti konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį“.
Kaip IQ jau rašė, Lietuvos Vyriausybė rugpjūčio mėnesį svarstė galimą NATO 4-ojo straipsnio aktyvinimą dėl neteisėtų migrantų bangos, kurią sukėlė Aliaksandro Lukašenkos režimas. Tai ragino padaryti ir dalis ekspertų. 4-ame NATO sutarties straipsnyje teigiama, kad „šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu, bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“. Tačiau Vyriausybė apsisprendė nekelti šio klausimo į NATO darbotvarkę ir paprašė atsiųsti NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę.
IQ šaltiniai teigia, kad Lietuva paprašė Didžiosios Britanijos atsiųsti pagalbą prie sienos su Baltarusija. Londonas, tikėtina, patenkins šį prašymą.
Sekmadienį prezidentas teigė, kad NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimas būtų koordinuojamas ir derinamas su sąjungininkais.
Tačiau kol kas artimiausi Lietuvos sąjungininkai nemato būtinybės to daryti. Kaip IQ teigė aukštas JAV pareigūnas, jau dabar vyksta nuolatiniai pokalbiai ir sąjungininkams suteikta parama, kurios jie prašė dėl migrantų krizės pasienyje. Be to, pasak minimo pareigūno, net Lenkija, kuri pastaruoju metu aktyviai kalbėjo apie 4-ojo straipsnio aktyvavimą, pakeitė savo poziciją.
„Žinoma, mes su generaliniu sekretoriumi ir NATO sąjungininkais svarstome apie 4-ojo straipsnio panaudojimą. Vis dėlto mes norėtume jį panaudoti ne pagreitintai, o kai bus tinkama situacija 4-ajam straipsniui panaudoti. Mūsų vertinimu, šiandien tai nėra tokia padėtis, kad būtų aktyvuotas 4-asis straipsnis. Šiandien mums nekyla tiesioginė karinė grėsmė“, – praėjusios savaitės pabaigoje NATO būstinėje Briuselyje teigė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Britai atvyks į pagalbą Lietuvai?
IQ žiniomis, situacija Baltarusijos pasienyje bus aptarta per NATO ministrų susitikimą Rygoje. Taip pat mažai abejojama, kad bus svarstoma kita A. Dudos mintis, jog reikia NATO padidinti savo pajėgų kovinę parengtį Rytų Europoje.
IQ šaltiniai teigia, kad Lietuva paprašė Didžiosios Britanijos atsiųsti pagalbą prie sienos su Baltarusija. Londonas, tikėtina, patenkins šį prašymą. Šimtas britų karinių inžinierių jau pasiųsti į Lenkiją padėti statyti užtvaras pasienyje su Baltarusija.
Rusija turi konkrečius puolimo planus?
NATO Rygos susitikimo esminė tema – Rusijos pajėgų koncentracija prie Ukrainos sienų.
„Mes raginame Rusiją deeskaluoti situaciją, elgtis skaidriai, nes didėjantis Rusijos buvimas šalia Ukrainos sienų labai neramina dėl daugelio priežasčių. Tai neramina ir dėl to, kad tai niekaip nebuvo išprovokuota ir nepaaiškinta, – sekmadienį Vilniuje kalbėjo NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas. – Mes matome pajėgų koncentraciją, kuri nėra įprasta. Mes matome sunkiąją ginkluotę, šarvuotus junginius, artileriją, tankus, mes matome dronus, elektroninės kovos sistemas bei matome dešimtis tūkstančių kovai pasirengusių karių.“
Pasak minėto aukšto JAV pareigūno, NATO ministrai ieškos būdų, kaip „deeskaluoti situaciją, jos neeskaluojant“.
IQ žiniomis, NATO sąjungininkams ypač nerimą sukėlė esą Rusijos parengti Ukrainos puolimo planai, kuriuos pristatė ukrainiečiai. Teigiama, kad planai ypač detalūs ir net nurodytos konkrečios datos bei laikas, kada gali prasidėti agresija ir per kiek laiko Rusijos pajėgos turėtų įgyvendinti vieną ar kitą karinį tikslą.
Pasak minėto aukšto JAV pareigūno, NATO ministrai ieškos būdų, kaip „deeskaluoti situaciją, jos neeskaluojant“. Kartu jis paminėjo apie galimą atsaką Rusijai, jei ji imsis įgyvendinti savo planus: „Norime parodyti, kad bus rimtos, strateginės pasekmės Rusijai.“
Be kita ko, NATO užsienio reikalų ministrai aptars kaip strateginį konceptą, padėtį Vakarų Balkanuose, Afganistano pamokas bei ginkluotės kontrolės temą (Rusijos atliktą palydovo numušimą ir Kinijos branduolinių raketų bandymus). Trečiadienį į NATO susitikimą atvyks ir ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
