ScanpixNATO sąjungininkams vis dar nepavyksta susitarti dėl pasiūlymo Ukrainai: JAV ir Vokietijos suteikti Ukrainai konkrečių narystės įsipareigojimų, skaldo Aljansą. Tiesa, dėl Lietuvai ypač svarbių regioninių gynybos planų, regis, pagaliau susitarta.
Visą savaitgalį NATO šalių diplomatai Briuselyje bandė sutarti dėl Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijos dalies, kurioje būtų numatyti Aljanso tolimesni santykiai su Ukraina. Kaip žinoma, Ukraina dar pernai rudenį pateikė narystės NATO prašymą. Artėjant NATO susitikimui Vilniuje, net pasigirdo gandų, kad į renginį gali neatvykti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nes planuojami Aljanso įsipareigojimai Kyjivo netenkina.
Penktadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Aljansas Ukrainai pateiks tris dalykus: „Pirma, susitarsime dėl daugiametės pagalbos programos užtikrinti visišką Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir NATO sąveiką. Antra, sustiprinsime savo politinius ryšius – steigsime NATO ir Ukrainos tarybą. Ir trečia, tikiuosi, kad sąjungininkų lyderiai dar kartą patvirtins, kad Ukraina taps NATO nare.“
Būtent dėl trečio punkto ir vyko įnirtingos sąjungininkų diplomatinės diskusijos savaitgalį. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuvos ambasadorius prie NATO „yra instruktuotas kautis labai aktyviai“. Bet, IQ žiniomis, savaitgalio diplomatinės kovos šiuo klausimu baigėsi niekuo. Pirmadienį derybos tęsiasi.
„Financial Times“ sekmadienį pranešė, kad sutarimo nepavyko pasiekti dėl JAV ir Vokietijos nenoro per daug įsipareigoti Ukrainai dėl NATO narystės.
„Vašingtonas ir Berlynas palaiko tokią susitikimo baigiamosios deklaracijos formuluotę, kurioje ne iki galo įtvirtinamas „kelias“ į NATO narystę, jau nekalbant apie tai, kad Kyjivas būtų pakviestas prisijungti, kai baigsis karas, kaip to reikalauja ištikimiausi Ukrainos rėmėjai Rytų Europoje“, – rašė dienraštis.
Šiuos teiginius netiesiogiai patvirtino JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris pirmadienį vakare atvyks į Vilnių. Interviu CNN sekmadienį jis teigė, kad Ukraina dar nėra pasirengusi narystei NATO, o Rusijos karas Ukrainoje turi baigtis, kad Aljansas galėtų svarstyti galimybę priimti Kyjivą į savo gretas.
Tiesa, dėl kito svarbaus NATO susitikimo Vilniuje sprendimo – regioninių gynybos planų – IQ žiniomis, jau sutarta. Tai apie 4 tūkst. puslapių slaptų dokumentų, numatančių, kaip taktiškai bus dislokuotos NATO sąjungininkų pajėgos konkrečioje teritorijoje, kur bus išdėstyti amunicijos rezervai, kokie bus atsakomybės rajonai, kokios detalesnės užduotys ir t. t.
„Trys nauji regioninės gynybos planai, siekiant atremti dvi pagrindines grėsmes mūsų Aljansui – Rusiją ir terorizmą: vienas planas šiaurinei daliai, Atlanto vandenynui ir Europos Arkties regionui; kitas planas, skirtas centrui, apima Baltijos regioną ir Vidurio Europą; ir pietinis planas, skirtas Viduržemio ir Juodosios jūros regionams. Siekdama įgyvendinti šiuos planus, NATO didina 300 tūkst. karių parengtį“, – dar penktadienį apie minimus planus kalbėjo J. Stoltenbergas.
Pirmadienį taip pat vyks kitos svarbios ir intensyvios derybos. NATO generalinis sekretorius rengia Švedijos ir Turkijos vadovų susitikimą dėl pastarosios nenoro ratifikuoti Stokholmo narystę Aljanse. Derybos bus sunkios, nes dar sekmadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas pakartojo, kad Švedija esą neįvykdė savo įsipareigojimų. Šiai pozicijai nepritaria tiek švedai, tiek J. Stoltenbergas bei dauguma sąjungininkų.
