ScanpixAntradienį įvyksiančiuose nuotoliniuose NATO užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimuose nebus apsieita be Baltarusijos temos. Tiesa, tai turėtų būti šalutinis klausimas – esą viską, ką norėjo pasakyti, Aljansas pasakė praėjusią savaitę.
Kaip žinia, praėjusį trečiadienį NATO priėmė pareiškimą dėl prievartinio iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo nuleidimo Minske ir Baltarusijos opozicijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės arešto. Tiesa, pareiškimas buvo gerokai švelnesnis nei iš pradžių planuota. Apsiribota tik Minsko veiksmų pasmerkimu, o užuominos apie galimas sankcijas, kurių siekė Baltijos valstybės ir Lenkija buvo išbrauktos, nes tam paprieštaravo Turkija.
Tada netikėtai įsikišo Turkijos ambasadorius NATO Basatas Öztürkas, kuris ėmė raginti palūkėti su išvadomis ir griežtais pareiškimais, kol esą bus baigtas oficialus tyrimas.
IQ žiniomis, iš pradžių atstovų prie NATO susitikimas ėjosi puikiai – savo argumentus įtikinamai išdėstė Lenkijos ir Lietuvos ambasadoriai (Tomaszas Szatkowskis ir Deividas Matulionis), ir beveik visos Aljanso šalys atrodė vieningos šiuo klausimus, bet tada netikėtai įsikišo Turkijos ambasadorius NATO Basatas Öztürkas, kuris ėmė raginti palūkėti su išvadomis ir griežtais pareiškimais, kol esą bus baigtas oficialus tyrimas.
Todėl, pasak naujienų agentūros „Reuters“, iš NATO pareiškimo buvo išbraukti tokie dalykai, kaip parama sankcijoms Baltarusijai ir raginimas paleisti politinius kalinius. Taip pat neliko grasinimo suspenduoti NATO bendradarbiavimo su Baltarusija ar tokių terminų, kaip „pagrobimas“, kuriuos anksčiau naudojo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Turkijos noras susilpninti tekstą nuliūdino daugelį sąjungininkų, ypač Lenkiją, Lietuvą ir Latviją, kurios siekė griežtesnio teksto tono, teigė diplomatai“, – praėjusį ketvirtadienį rašė „Reuters“, kuri pirmoji ir pranešė apie konfliktą NATO viduje dėl Baltarusijos.
Tai ne pirmas kartas kai Lietuvos (Baltijos valstybių) ir Turkijos interesai tiesiogiai susikerta NATO. 2019 m. Ankara blokavo NATO gynybos planų Baltijos šalims ir Lenkijai atnaujinimą, kol JAV ir kiti Aljanso sąjungininkai neišpildys jos norų, t. y. tokių pat planų jos atžvilgiu atnaujinimo bei kurdų organizacijų įtraukimo į teroristų sąrašus. Nors 2019 m. pabaigoje per NATO lyderių susitikimą Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai iš Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano gavo pažadą, kad Ankara atsiims savo veto, tačiau šis klausimas buvo išspręstas tik 2020 m. pavasarį, aktyviai dalyvaujant amerikiečiams.
Minskas padėkojo
Sekmadienį Minskas viešai padėkojo Turkijai už tokius veiksmus.
„Mūsų žiniomis, Turkija tikrai pasisakė prieš tokio pareiškimo priėmimą. Jeigu tai tiesa, tikrai esame dėkingi Turkijai už tokią poziciją, požiūrį“, – rusų laikraščiui „Kommersant“ sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus.
Pirmadienį J. Stoltenbergas spaudos konferencijos Briuselyje paminėjo, kad NATO ministrų susitikimuose bus aptartas pasitraukimas iš Afganistano, situacija Ukrainoje ir Baltarusijoje, bet esminis dėmesys bus skiriamas NATO viršūnių susitikimui po dviejų savaičių ir NATO 2030 strategijai.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus, Aljansas jau išsakė savo poziciją dėl „Ryanair“ lėktuvo incidento.
„NATO sutarė dėl bendro pareiškimo, kuriame stipriai pasmerkėme priverstinį civilinio lėktuvo nuleidimą Minske. Mes raginame atlikti nepriklausomą tyrimą. Mes taip pat aiškiai pasakome, kad tai ne tik tarptautinių taisyklių pažeidimas, bet ir puolimas prieš išraiškos laisvę bei nepriklausomą žiniasklaidą. Todėl mes raginame kuo greičiau išlaisvinti tuos du asmenis, kurie buvo suimti lėktuvui nusileidus. Be to, sveikiname daugelio NATO sąjungininkų sprendimą taikyti sankcijas, apribojant Baltarusijos aviacijai jų oro erdvę“, – kalbėjo J. Stoltenbergas bei tradiciškai pridūrė, kad NATO šalys veikia vieningai.
Vėliau NATO generalinis sekretorius teigė, kad jau apribotas Baltarusijos atstovų patekimas į NATO būstinę dėl priežasčių, susijusių su saugumu.
„Mes nuolat vertiname saugumo priemones čia, NATO, ir nusprendėme apriboti Baltarusijos atstovų patekimą į NATO būstinę remdamiesi savo vertinimu dėl saugumo priemonių", – sakė J. Stoltenbergas.
