ScanpixIki paskutinės minutės šią savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Hagoje (Nyderlandai) gaubia nežinia ir įtampa. Jis turėtų žymėti sąjungininkų gynybos finansavimo lūžį, bet ne visi tam nori pritarti.
JAV istorikas Stephenas Kotkinas mėgsta vadinti NATO „pacifistų klubu, kurio nariai nenori skirti pinigų gynybai“. Nesenoje paskaitoje jis su šypsena aiškino, kad Švedija ir Suomija turi rimtus karinius pajėgumus, nes tik neseniai tapo Aljanso narėmis.
Kompromisinė formulė
Praėjusią savaitę apsilankius NATO būstinėje Briuselyje ši irgi atrodė ramybės ir taikos oazė. Saulėtą ketvirtadienį darbininkai laistė neseniai prie įėjimo į NATO būstinę įrengtą parkelį, kuriame esą simboliškai auga žaluma iš visų 32 Aljanso valstybių. Tikriausiai NATO aviliuose dūzgė bitutės, kovodamos su klimato kaita. Būstinėje vyko labdaringa prekyba, kur buvo galima įsigyti klevų sirupo, vyno ar viskio. Gal tik žmonės, vilkintys įvairių šalių karines uniformas, išdavė, jog čia „galingiausias karinis aljansas pasaulyje“.
Kita vertus, tokia ramybė – apgaulinga. Ten, kur galima įeiti tik su specialiais leidimais, tikriausiai vyko įnirtingos diskusijos ir derybos dėl antradienį ir trečiadienį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Hagoje komunikato. Šis dokumentas, kurį turės patvirtinti Aljanso šalių vadovai, tikriausiai bus mažiausias per pastaruosius metus, tačiau jo svarba – ypatinga, nes tai pakeltų NATO gynybinius pajėgumus į visiškai kitą lygį.
Prezidentas siekia, kad NATO turi nustoti būti diplomatų klubu ir tapti stipria, „mirtina jėga“.
Tik tapęs JAV prezidentu Donaldas Trumpas, kuris anksčiau net galvojo apie pasitraukimą iš Aljanso, pareiškė, kad sąjungininkai turi skirti 5 proc. BVP gynybai. Kaip išsireiškė pirmą kartą dar vasarį į NATO atvykęs JAV gynybos sekretorius, prezidentas siekia, kad NATO turi nustoti būti diplomatų klubu ir tapti stipria, „mirtina jėga“.
Tai, žinoma, nepradžiugino dalies NATO narių, nes iki šiol 23 iš 32 Aljanso šalių pasiekė ar peržengė 2 proc. ribą. Vis dėlto „Trumpo užkalbėtoju“ vadinamas NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kuriam viršūnių susitikimas Hagoje bus pirmasis šiame poste, pasiūlė kompromisą: 3,5 proc. „kietai“ gynybai (ginkluotei, amunicijai ir t. t.) ir 1,5 proc. – susijusioms su gynyba sritims (kariniam mobilumui, kibernetikai ir t. t.). Tai leistų padidinti Aljanso karinius pajėgumus mažiausiai 30 proc., apie ką buvo sutarta birželį ir kam bent viešai visi pritaria. Tačiau ne taip lengva išmušti pacifizmą, ypač kai kalbama apie pinigus.
Ispanijos akibrokštas
Formulė 3,5 proc. ir 1,5 proc. tinka ir JAV, ir daugumai sąjungininkų, tačiau dar praėjusią savaitę liko daug susijusių neišspręstų klausimų. Pagrindinis – iki kada tai turėtų būti pasiekta. Lietuva, kuri siekė, kad nebūtų skaidoma ir visi 5 proc. „kietai“ gynybai, griežtai tvirtina, kad tai turi būti padaryta kuo anksčiau.
„Turime tai padaryti kaip galima anksčiau. 2030-ieji, mano nuomone, būtų optimalus terminas“, – birželį teigė prezidentas Gitanas Nausėda, kuris dalyvaus NATO viršūnių susitikime Hagoje.
„Trumpo užkalbėtojas“ pasiūlė 2032 m., bet savaitę prieš susitikimą NATO koridoriuose skaldė kita data – 2035 m.
Kitas klausimas – kas yra susijusi su gynyba sritis, kuriai teks 1,5 proc.? Čia „pacifistams“ fantazijos netrūksta, tarkime, Italija galvoja apie tilto į Siciliją statybą, nes tai esą NATO strateginis koridorius, kai kas tikriausiai ir kovą su klimato kaita norėtų pakišti po tuo pusantru procentu.
„Tai neabejotinai daugiau nei tik raketos, tankai ir haubicos, tačiau kartu tai turi būti susiję su gynyba, – gegužė kalbėjo JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris. – Bet tai nėra puodas, į kurį sumetama viskas, ką tik galima įsivaizduoti.“
JAV ambasadorius prie NATO M. Whitakeris paskutinę akimirką penktadienį atšaukė savo spaudos konferenciją.
Vis dėlto kol kas abejojama, kad NATO lyderių komunikate bus griežtai įvardintos „nekietos“ gynybos sritys, tai gali būti tolesnių derybų reikalas. Bet ir tai netiko visiems „pacifistams“.
Ketvirtadienio popietę pranešta, kad populiarumą dėl korupcijos skandalų prarandantis Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas atsiuntė laišką M. Rutte’ei, kuriame pareiškė, kad bet koks Aljanso tikslas padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP Ispanijai būtų neracionalus.
„Kiekviena vyriausybė turi teisėtą teisę nuspręsti, ar ji yra pasiruošusi imtis tokių aukų, ar ne. Mes, kaip suvereni sąjungininkė, nusprendėme to nedaryti“, – pareiškė Ispanijos, kuri jau daugiau nei du šimtus metų nebuvo okupuota ir kuri iki šiol gynybai skyrė 1,3 proc. BVP, socialistas premjeras. Jis nori, kad būtų nustatyta „lankstesnė formulė“, pagal kurią tikslas būtų neprivalomas arba Ispanija galėtų jo atsisakyti.
Toks Ispanijos pareiškimas, kuriam, tikėtina, linkusios pritarti ir daugiau NATO valstybių iš Vakarų ir Pietų, sukėlė sumaištį ir dar padidino įtampą dėl JAV prezidento D. Trumpo, kuris dabar pasinėręs į Izraelio ir Irano karą. JAV ambasadorius prie NATO M. Whitakeris paskutinę akimirką penktadienį atšaukė savo spaudos konferenciją.
Vis dėlto sekmadienį NATO pavyko surasti sutarimą, t.y. buvo nusileista Ispanijai. Jos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas Bueno pirmadienį Briuselyje pranešė, kad Madridas neatsisako savo įsipareigojimų, bet numatytus pajėgumus pasieks ir su 2,1 proc. BVP gynybai. Esą Ispanijos rimtus įsipareigojimus NATO įrodo 2 tūkst. ispanų karių Rytų flange.
Pasak Politico.eu, siekiant nuraminti Madridą sutarta pažaisti žodžiais: komunikate pakeista iš „mes įsipareigojame“ į „sąjungininkai įsipareigoja“ skirti 5 proc. gynybai. Ar Ispanijos pavyzdys nesugundys kitų „pacifistų“?
Ukrainai – antraeilis vaidmuo
Ne daugiau aiškumo NATO viršūnių susitikimo išvakarėse buvo ir dėl kito Lietuvai svarbaus klausimo, – Ukrainos. Po pareiškimų iš Vašingtono niekas net nekalba apie Ukrainos narystę NATO ir netgi buvo kilęs klausimas dėl jos pakvietimo į susitikimą.
Vis dėlto Volodymyras Zelenskis sulaukė kvietimo ir sakosi atvyksiantis į Hagą, tačiau ten jo gali laukti nusivylimas: NATO ir Ukrainos tarybos susitikimas vyks tik užsienio reikalų ministrų formatu (2023-iaisiais viršūnių susitikime Vilniuje ir 2024-aisiais Vašingtone NATO ir Ukrainos taryba buvo rengiama aukščiausiu lygiu, joje dalyvavo valstybių vadovai). V. Zelenskis turėtų dalyvauti antradienio simbolinėje vakarienėje, bet nebus įleistas į pagrindinį viršūnių susitikimą.
Ar viskas įvyks pagal planą? Labiausiai tai priklauso nuo vienintelio žmogaus – D. Trumpo ir, žinoma, nuo kitų NATO lyderių noro nebebūti vadinamais „pacifistų klubu“.
Dar daugiau Hagos susitikimo išvakarėse kalbėta, kad net Ukrainos vardas gali būti nepaminėtas NATO lyderių komunikate, nors tam Lietuva ir labai priešinasi.
„Aš galvoju, kad vis dėlto komunikate Ukrainos perspektyva turėtų būti paminėta, tikrai dabar nesiginčysiu dėl to, koks konkretus bus tas vadinamasis wordingas (žodynas – BNS)“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.
Taip pat neaišku, kokiame kontekste bus paminėta ir Rusija. Pernai viršūnių susitikime Rusija įvardyta kaip „svarbiausia ir tiesioginė grėsmė“ NATO, bet ar ši nuostata išliks po D. Trumpo flirto su Vladimiru Putinu?
Pats NATO viršūnių susitikimas Hagoje bus labai trumpas – antradienio vakarą premjerai ir prezidentai susirinks į Nyderlandų karaliaus Vilhelmo Aleksandro ir karalienės Maximos surengtą vakarienę karaliaus rūmuose. Tuo pat metu vyks NATO ir Ukrainos tarybos darbinė vakarienė užsienio reikalų ministrų lygiu ir NATO gynybos ministrų darbinė vakarienė. Trečiadienio rytą – NATO valstybių vadovų poros valandų posėdis ir popiet – baigiamoji NATO generalinio sekretoriaus M. Rutte’ės spaudos konferencija.
Ar viskas įvyks pagal planą? Labiausiai tai priklauso nuo vienintelio žmogaus – D. Trumpo ir, žinoma, nuo kitų NATO lyderių noro nebebūti vadinamais „pacifistų klubu“.
