NATOKetvirtadienį Briuselyje įvyks NATO gynybos ministrų susitikimas – tai paskutinis tokio lygio posėdis prieš birželio 24–25 d. Aljanso viršūnių susitikimą Hagoje, kurio laukiama su nerimu. Pasak diplomatijos veterano, signataro Albino Januškos, NATO lyderių susitikime bus daug iššūkių.
A. Januškos teigimu, svarbiausi tikslai ir diskusijos, matyt, bus apie įsipareigojimą didinti gynybos biudžetus iki 3,5 proc. BVP 2030 m. ir 5 proc. ir daugiau 2032-iaisiais.
„Aišku, visada liks pavojus, kad tai bus tik popierinis įsipareigojimas“, – IQ teigė jis.
Buvęs aukštas diplomatas pabrėžia ir paramos Ukrainai dydžio klausimą: „Ar ES šalys įsipareigos pakeisti JAV indėlį, jei JAV pamažu trauksis iš paramos. Tam ES dalis turėtų padvigubėti nuo 0,1 iki bent 0,2 proc. BVP, kas šiuo metu sunkiai įsivaizduojama.“
Alfa.ltA. Januška taip pat atkreipė dėmesį į JAV planus mažinti karinį buvimą Europoje.
„Nors iki samito gal JAV dar nebus priėmusios sprendimo dėl JAV buvimo Europoje optimizavimo, tačiau, be abejo, iki viršūnių susitikimo ir jo metu galima tikėtis, kad bus diskusijų apie tai. Matyt, kad JAV kartos dvi žinias – kad jos lieka įsipareigojusios NATO, bet ir kad Europos šalys turi smarkiai padidinti savo įnašą į kolektyvinę gynybą ir padaryti regioninius gynybos planus gyvybingus“, – aiškino ekspertas.
Kartu jis pabrėžė, kad svarbu, kaip NATO sąjungininkai vertins galimas reakcijas į hibridinį karą, ar bus daugiau žodžiai ir paliekama atskirų šalių atsakomybei, ar bus įsipareigojama ir didesniam kolektyviniam atsakui, pavyzdžiui, kaip su povandeninės infrastruktūros apsauga Baltijos jūroje.
Dar vienas slidus klausimas – Ukrainos narystė Aljanse ir Rusija.
„Įdomu, koks bus tekstas, kalbant apie Ukrainos narystę NATO ar Rusijos grėsmę. Ar Ukrainai liks atvertos durys, ar įsipareigojimas bus siaurinamas, ir ar bus įsipareigojama kovoti prieš Rusiją su Ukraina iki karo galo“, – teigė A. Januška ir pridūrė, kad turėtų pagriežtėti ir kalba apie Kiniją.
„Optimalus scenarijus – kad NATO viršūnių susitikime neįvyks proveržių nei į vieną, nei į kitą pusę – bent būtų įvykdyta tai, kas tikimasi, – prognozavo jis. – Blogas scenarijus – jei dėl JAV (Donaldo Trumpo) NATO patikimumas per ir po lyderių susitikimo sumažėtų, kas mažai tikėtina.“
Lietuvos prioritetus NATO viršūnių susitikime Hagoje A. Januška įvardijo šiuos: „Lietuvai svarbu ir bendro finansavimo didinimas, JAV karių dislokavimo Europai nemažinimas bent per artimiausius kelerius metus, tolesnis įsipareigojimas karinių galimybių (taikinių, tikslų) regioniniams gynybos planams didinimas, oro policijos misijos keitimas į oro gynybą, rotacinio antibalistinio skydo Baltijos šalyse realus įgyvendinimas (kas mažai tikėtina), įsipareigojimas bendram atsakui dėl hibridinių grėsmių (mažai tikėtina).“
