Europos ParlamentasKandidatuoti į Seimą galima nuo 21 metų, balsuoti – nuo 18-os. Tačiau galbūt tik pilnametystės sulaukę vietoj posėdžių Lietuvos parlamente galės rinktis Briuselį-Strasbūrą, o balsuoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose galės net ir 16 metų amžiaus asmenys. Europarlamentas siūlo ir daugiau rinkimų naujovių.
EP antradienį priėmė teisėkūros iniciatyvą, pagal kurią būtų keičiamos EP rinkimų taisyklės. 323 europarlamentarai balsavo už pasiūlymą, 262 – prieš, 48 susilaikė. Už kartu einančią rezoliuciją balsavo 331, 257 buvo prieš ir 52 susilaikė.
Iš lietuvių EP narių už rezoliuciją balsavo Petras Auštrevičius, Voldermaras Tomaševksis ir Juozas Olekas. Prieš balsavo pastarojo kolegė Vilija Blinkevičiūtė, taip pat konservatorių flangas Andrius Kubilius; Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis ir jų grupėje esanti Aušra Maldeikienė bei valstietis Bronis Ropė. Jo kolega Stasys Jakeliūnas nedalyvavo balsavime, Viktoras Uspakichas – susilaikė.
EP siūlomi rinkimų pakeitimai įvestų bendrą visoje ES balsavimą per Europos dieną – gegužės 9-ąją, kuri būtų paskelbta nedarbo diena – nepriklausomai, kokia tai savaitės diena (Lietuvoje rinkimai vyksta tik sekmadieniais).
Taip pat siūloma atverti kelius jaunimui, t. y. kandidatuoti į EP galėtų 18 metų sulaukę asmenys (Lietuvoje tik savivaldybių rinkimuose gali kandidatuoti 18-mečiai), o balsuoti – 16-mečiai (kaip žinome, alkoholį Lietuvoje gali įsigyti tik 20 metų sulaukę asmenys).
EP siūlomi rinkimų pakeitimai įvestų bendrą visoje ES balsavimą per Europos dieną – gegužės 9-ąją, kuri būtų paskelbta nedarbo diena.
„EP primena, kad minimalus amžius, nuo kurio suteikiama teisė būti kandidatu 27 valstybėse narėse, įvairuoja nuo 18 iki 25 metų, o minimalus amžius, kurio sulaukus įgyjama teisė balsuoti, – nuo 16 iki 18 metų; ragina visose valstybėse narėse nustatyti vienodą, suderintą pasyvių ir aktyvių balsavimo teisių amžių ir rekomenduoja joms nustatyti minimalų 16 metų amžių, kurio sulaukus galima naudotis balsavimo teisėmis, nedarant poveikio galiojančioms konstitucinėms nuostatoms, kuriomis nustatomas minimalus 18 ar 17 metų amžius, nuo kurio suteikiama teisė balsuoti; mano, kad teisės balsuoti suteikimas sulaukus 16 metų atspindėtų dabartines teises ir pareigas, kurias Europos jaunimas jau turi kai kuriose valstybėse narėse“, – sakoma EP pasiūlyme.
Vis dėlto daug rimtesnį poveikį ir daugiau diskusijų gali sukelti kitas Europarlamento pasiūlymas – sukurti bendrą europinę rinkimų apygardą, kurioje būtų renkami 28 EP nariai, atrinkti pagal geografinį atstovavimo principą, t. y. rinkėjai turėtų du balsus, iš kurių vieną galėtų atiduoti už savo šalies politikus, o kitą – už bendroje rinkimų apygardoje iškeltus Europos politikus. Iki šiol Lietuvos rinkėjai per EP rinkimus balsuodavo už lietuvišką partiją ar judėjimą ir tada galėjo reitinguoti penkis šios atstovus (2019 m. EP rinkimuose buvo galima rinktis iš 16 partijų ir judėjimų, kurių kiekvienas į EP siūlė nuo 9 iki 22 kandidatų).
Transnacionaliniai sąrašai kelia grėsmę dėl mažųjų valstybių, tokių kaip Lietuva, įtakos mažėjimo, nes europinėse partijose skambiausiai skamba senųjų ir didžiųjų ES valstybių atstovai.
„EP mano, kad Sąjungos masto apygardos, kurioje būtų išrenkami dvidešimt aštuoni Europos Parlamento nariai, nedarant poveikio kiekvienoje valstybėje išrenkamų atstovų skaičiui Europos Parlamente, ir kurioje sąrašų lyderiai būtų kiekvienos politinės šeimos kandidatai į Komisijos pirmininko pareigas, sukūrimas – tai galimybė stiprinti Europos Parlamento rinkimų demokratinį ir tarpvalstybinį aspektą; mano, jog Sąjungos masto apygardos sukūrimo tikslas pasiektinas užtikrinus lyčių lygybę ir geografinę pusiausvyrą bei pasirūpinus, kad mažesnės valstybės narės neatsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su didesnėmis; atsižvelgdamas į tai, siūlo Sąjungos masto apygardos sąrašams taikyti privalomą geografinio atstovavimo reikalavimą ir ragina Europos politines partijas, Europos rinkėjų asociacijas ir kitus Europos rinkimų subjektus įtraukti į Sąjungos masto sąrašus kandidatus iš visų valstybių narių“, – teigia EP.
EP tikisi, kad jau per kitus Europarlamento rinkimus 2024 m. įsigalios naujos taisyklės. Tačiau tam turi vienbalsiai pritarti valstybės narės ES Taryboje, tada lauks galutiniai derinimai ir derybos.
Kaip neslepia ir pats EP, šie rinkimų tvarkos keitimo pasiūlymai yra žingsnis link dar didesnio ES federalizmo, o tai nėra visų šalių narių vizija.
Kita vertus, dabartinės Vokietijos valdančiosios koalicijos susitarime įtvirtintas minėtas palaikymas EP rinkimų reformai.
Tačiau, nors Europarlamentas pabrėžia, kad bus atsižvelgta į geografinį atstovavimo principą, transnacionaliniai sąrašai kelia grėsmę dėl mažųjų valstybių, tokių kaip Lietuva, įtakos mažėjimo, nes europinėse partijose skambiausiai skamba senųjų ir didžiųjų ES valstybių atstovai. Prieš pat balsavimą pasirodė gandų, kad net ES didesnę integraciją visada palaikančių Skandinavijos šalių EP nariai ėmė rimtai priešintis.
