ES TarybaNepaisant Lietuvos ir kitų rytinių ES šalių spaudimo, regis, šiais metais neplanuojama priimti naujo sankcijų Rusijai paketo.
ES Užsienio reikalų taryboje pirmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis iškėlė naujo sankcijų paketo Rusijai klausimą. Jis teigė, kad Lietuva nusiuntė ES institucijoms reikiamus duomenis, tačiau reakcijos nesulaukė.
„Mes esame pateikę tikrai išsamų įmonių, įstaigų ir asmenų, kuriuos būtų galima įtraukti (į sankcijų sąrašus – IQ past.) remdamiesi tais pačiais kriterijais, kuriais remiantis buvo sudaryti ankstesni paketai. Buvome paprašyti pateikti šiek tiek patikslinančios informacijos – ir tai esame pateikę. Kiek vėliau prie mūsų prisijungė ir kitos valstybės, pateikusios savo sąrašus“, – žurnalistams Briuselyje kalbėjo G. Landsbergis ir pridūrė, kad „tikrai nesinori matyti, kad strigome“.
IQ žiniomis, Lietuva siūlo įtraukti kitus propagandinius Kremliaus kanalus, daugiau rusiškų bankų atjungti nuo SWIFT sistemos ir t. t.
ES diplomatijos vadovas Josephas Borrellis pirmadienį teigė, kad valstybių narių pasiūlymai nagrinėjami, tačiau neužsiminė, kada galėtų būti priimtas naujas sankcijų Rusijai paketas. Dar spalį prieš Europos Vadovų Tarybą ES diplomatai teigė, kad su nauju paketu skubėti nėra reikalo, nes reikia leisti, kad jau priimtos sankcijos įsibėgtų veikti.
Neturiu jokio supratimo, kur mes esame. Tikiuosi, kad toliau diskutuosime, tačiau nesu tikras dėl (jų priėmimo – IQ past.) laiko.
Pats G. Landsbergis pirmadienį irgi neoptimistiškai atsakė į klausimą, ar galima tikėtis naujų sankcijų iki šių metų pabaigos.
„Neturiu jokio supratimo, kur mes esame. Tikiuosi, kad toliau diskutuosime, tačiau nesu tikras dėl (jų priėmimo – IQ past.) laiko“, – sakė jis.
ES Užsienio reikalų taryboje aptarta ir ilgalaikių bloko santykių su Rusija perspektyvos, kurias pristatė J. Borrellis.
„Mes su ministrais sutarėme dėl bendrų linijų. Pirma, tęsime Rusijos tarptautinę izoliaciją. Mes tęsime ribojamų priemonių įgyvendinimą prieš Rusijos ekonomiką. Mes pasiruošę tęsti įgyvendinti ribojamas priemones prieš atskiras trečiąsias šalis dėl jų įsitraukimo, ypač tas, kurios teikia ginklus ir kitokią karinę pagalbą Rusijai (Baltarusija ir Iranas)“, – po užsienio reikalų ministrų susitikimo spaudos konferencijoje kalbėjo J. Borrellis. Jis pridūrė, kad palaikys Ukrainą iki pergalės jos sąlygomis.
Lietuva nelabai patenkinta J. Borrelio pasiūlyta santykių su Rusija perspektyva, tačiau teigė G. Landsbergis: „Pusiau juokais sakiau, kad kompromisas yra tuomet, kai visoms besiderančioms pusėms jis nepatinka vienodai. Buvo tų, kurie išsakė vienas pastabas, kiti – kitas. Dabar tekstas yra toks, kuriam daugiau ar mažiau nėra principinių prieštaravimų. Galbūt vieną ar kitą žodį Lietuva norėtų matyti kitokį, stipresnį, galbūt yra kitų valstybių, kurios norėtų kai kurias formuluotes pašvelninti, pakeisti. Bet iš esmės sutarėme, kad tai yra kryptis, kuri šiandien atitinka realybę, mūšio lauko realijas ir bendrai situaciją, padiktuotą po Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Noriu pabrėžti, kad tai nėra strateginis dokumentas. Tai daugiau išreikšta ir pono Borrellio įgarsinta pozicija.“
Rusijos izoliacija – tikrai netrumpalaikis procesas.
Pasak ministro, pagrindinė mintis dėl santykių su Rusija – tai jos izoliacija: „Rusijos izoliacija – tikrai netrumpalaikis procesas.“
Po susitikimo Užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame G. Landsbergis teigė, jog „formuojasi šalių branduolys, kurios siekia padėti Ukrainai steigti Specialųjį tribunolą agresijos nusikaltimui tirti“. Tačiau J. Borrellis spaudos konferencijoje apie tai net neužsiminė.
