Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, lapkričio 21 d.


NE MOTERIS IR NE IŠ RYTŲ FLANGO
Naujas NATO vadovas – jau netrukus: Baltijos atstovams gerų naujienų nėra
Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovas
BNS
Markas Rutte.

Iš trečio karto NATO šalims gali pavykti susitarti dėl naujojo Aljanso generalinio sekretoriaus. Tačiau lietuviškų pavardžių tarp kandidatų nėra, o kaimynių Baltijos valstybių atstovų galimybės – nedidelės.

Dabartinio NATO vadovo Jenso Stoltenbergo kadencija turėjo baigtis dar 2022 m. Tuomet kalbėta, kad tarp kandidatų į jo vietą – ir kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Užsienio žiniasklaida taip pat vardijo kitas pavardes: buvusią prezidentę Kolindą Grabar-Kitarović iš Kroatijos bei tuometę Estijos vadovę Kersti Kaljulaid, taip pat buvusią Didžiosios Britanijos premjerę Theresą May, buvusią ES diplomatijos vadovę Federicą Mogherini, buvusį Italijos vyriausybės vadovą Enrico Lettą, Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte’ę ir Belgijos diplomatijos vadovę Sophie Wilmes.

Vis dėlto prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą sąjungininkai nusprendė nesiginčyti dėl „smulkmenų“ ir paprašyti J. Stoltenbergo likti dar metams.

Prasidėjus 2023-iesiems vėl atsinaujino spekuliacijos dėl naujojo NATO generalinio sekretoriaus. Tuo labiau kad pats J. Stoltenbergas prisiekinėjo, jog neliks ilgiau – žmona neleidžia, pavargo ir t. t.

2024 02 14 10:35
Spausdinti