Paskutinės sociologinės apklausos siunčia signalus opozicijai priklausančiai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“. Kaip rodo rugsėjo 22 – spalio 7 dienomis atlikta apklausa, Sauliaus Skvernelio vadovaujamos jėgos populiarumas per mėnesį sumenko keturiais procentiniais punktais. Kitų politinių partijų vertinimai, kaip rodo „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos, per tą patį laikotarpį reikšmingai nepasikeitė.
Rugpjūčio mėnesio duomenimis, partiją „Vardan Lietuvos“ rėmė 14 proc. gyventojų. Rugsėjo ir spalio mėnesių sandūroje S. Skvernelio partijos simpatikų liko 3,8 procentinio punkto mažiau – 10,2 proc. Visgi nepaisant sumenkusio populiarumo, partinių reitingų lentelėje demokratai išliko antroje vietoje.
Pirmieji reitinge toliau rikiuojasi socialdemokratai. Už juos ketina balsuoti 16,3 proc. respondentų. Iš esmės tiek pat buvo ir mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje (14 proc.).
Trečioje vietoje – Ramūno Karbauskio „valstiečiai“. Rugsėjo mėnesio pabaigoje juos remti pasiryžę buvo 10 proc. gyventojų. Tiek pat (9,5 proc.) jų buvo ir rugpjūčio apklausos metu.
Panašų rezultatą demonstruoja ir valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). 8,8 proc. piliečių konservatorius rėmė įsibėgėjant rudeniui, 9,3 proc. gyventojų Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą jėgą palaikė rugpjūtį.
Į populiariausių partijų penketuką patenka ir Darbo partija. Už ją rugsėjo-spalio mėnesių sandūroje balsuoti ketino 6 proc. (rugpjūtį tokių buvo 5,6 proc.).
Valdančiajai daugumai priklausantis Liberalų sąjūdis paskutinių apklausų duomenimis sulaukia 5,5 proc. palaikymo (rugpjūtį palaikė 6,6 proc.), partija Laisvė ir Teisingumas 3,3 proc. (rugpjūtį palaikė 3,7 proc.), o Lietuvos regionų partija 2,7 proc. (rugpjūtį buvo 2,6 proc.).
Reitingų lentelės apačioje – valdančioji Laisvės partija. Aušrinės Armonaitės pirmininkaujamą partiją rugsėjo mėnesio pabaigoje rėmė 2 proc. piliečių. Mėnesiu anksčiau – 2,9 proc. gyventojų.
Taip pat 2 proc. piliečių sakė simpatizuojantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai, 1,3 proc. respondentų nurodė, kad remtų Tautos ir teisingumo sąjungą (centristai, tautininkai).
Trečdalis (31,7 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę už ką balsuoti. Per paskutinį mėnesį neapsisprendusių gyventojų dalis padidėjo 5 procentiniais punktais (rugpjūtį tokia gyventojų dalis siekė 26,4 proc.), o lyginant su vasaros pradžioje vykusios apklausos rezultatais, nežinančių, kurią partiją palaikyti, gyventojų dalis padidėjo 10 procentinių punktų.
R. Ališauskienė įžvelgia intensyvėjančią konkurenciją tarp „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečių“
Komentuodama partinius reitingus „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė teigė, kad sunku identifikuoti aiškią priežastį, nulėmusią smuktelėjusį S. Skvernelio pirmininkaujamos partijos populiarumą. Priežasčių, pasak jos, gali būti ne viena. Sociologės teigimu, nereikėtų atmesti ir konkurencijos su vienais iš pagrindinių demokratų konkurentų – „valstiečiais“.
„Žvelgiant į apklausų rezultatus, Skvernelio ir Karbauskio elektoratas yra panašus. Tad reikėtų žiūrėti politikų aktyvumą. Gal „valstiečiai“ šiame periode buvo aktyvesni“, – samprotavo R. Ališauskienė.
Kita vertus, tęsė ji, galima pastebėti, kad partijos „Vardan Lietuvos“ reitingo sumažėjimas koreliuoja su išaugusiomis gretomis piliečių, kurie apklausos metu nebuvo apsisprendę už ką balsuoti.
„Bet žvelgiant bendrai į partijų palaikymo dinamiką, didelių pokyčių per paskutinius kelis mėnesius nėra. Tai, matyt, susiję su tuo, kad dar nėra prasidėjusi rinkiminė kampanija. Kita vertus, žiniasklaidoje šiuo metu daugiau kalbama apie būsimus prezidento rinkimus. Tad apie pačias partijas diskutuojama šiek tiek mažiau.“, – sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė.
Tačiau, pažymėjo ji, jau artimiausiu metu reitinguose įsivyravęs štilis turėtų dingti.
„Kai bus daugiau naujienų apie biudžetą, NT mokestį, kuris kelia nemažai aistrų, tada manau, reitingai pajudės. Diskusijų ir dėmesio šioms temoms vis daugiau. Tačiau dabar žmonės mažai galvoja už ką balsuoti. Dar nėra sezono“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2023 m. rugsėjo 22 – spalio 7 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1023 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.