EKEuropos Komisija (EK) pirmadienį Briuselyje pristatė savo Žiemos ekonomikos prognozę ES. Bendrai bloke situacija esą nebus tokia bloga, kaip planuota, bet Lietuvos ekonomikos augimas dar labiau sumažintas, nors infliacija turėtų mažėti.
„Geros naujienos, ES į metus įžengė sveikesnė, nei tikėtasi, ir, regis, išvengs recesijos“, – teigė prognozes Briuselyje pirmadienį pristatydamas už ekonomiką atsakingas komisaras Paolo Gentolini. Jis pridūrė, kad augimo prognozė šiems metams turėtų būti šiek didesnė, nei anksčiau prognozuota.
Pasak EK, augimo tempas 2022 m. ES ir euro zonoje dabar vertinamas 3,5 proc. Žiemos tarpinėje prognozėje 2023 m. augimo perspektyva padidinta iki 0,8 proc. ES ir 0,9 proc. euro zonoje, t. y. bus išvengta techninio nuosmukio, kuris buvo numatytas metų pabaigoje. Prognozėje taip pat šiek tiek sumažintos 2023 ir 2024 m. infliacijos projekcijos.
To priežastis – dujų atsargų lygis, kuris viršijo ankstesnių metų sezoninį vidurkį, o didmeninės dujų kainos nukrito gerokai žemiau už prieškarinį lygį. Be to, ES darbo rinka ir toliau pasižymi gerais rezultatais, o nedarbo lygis iki 2022 m. pabaigos išliko rekordiškai žemas – 6,1 proc. Taip pat atsigauna pasitikėjimas ekonomika.
Tačiau, teigia EK, problemų lieka: vartotojai bei įmonės ir toliau susiduria su didelėmis energijos kainomis, o grynoji infliacija (bendroji infliacija, neįskaitant energijos ir neperdirbtų maisto produktų) sausio mėnesį dar didėjo, dar labiau mažindama namų ūkių perkamąją galią. Kadangi infliacinis spaudimas lieka, pinigų politikos griežtinimas turėtų tęstis, o tai daro neigiamą poveikį verslui ir stabdo investicijas.
EKKalbant apie Lietuvą, EK prognozuoja, kad šalies ekonomika 2023 m. augs tik 0,3 proc. (Latvijos ir Estijos – dar mažiau (0,1 proc.), Lenkijos – daugiau 0,4 proc.). Rudenį Komisija teigė, kad Lietuvos ekonomika 2023 m. augs – 0,5 proc. Ji taip pat prognozavo, kad 2022 m. BVP augs 2,5 proc., bet dabar šis rodiklis – tik 1,9 proc. Tai lemia ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas, blogėjanti įmonių finansinė padėtis ir silpnėjanti namų ūkių perkamoji galia.
Vis dėlto „prognozuojama, kad 2024 m. augimas sieks 2,5 proc. dėl didesnių privataus vartojimo išlaidų. Be to, tiek 2023 m., tiek 2024 m. bendrąsias investicijas turėtų skatinti didesnis ES lėšų įsisavinimas, visų pirma iš RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė).“
EK taip pat prognozuoja infliacijos piko pabaigą Lietuvai: „Po 18,9 proc. infliacijos 2022 m. prognozuojama, kad 2023 m. kainų augimo tempas sumažės iki 8,7 proc., o 2024 m. – iki 2,1 proc.“
„Tikimasi, kad mažėjančią infliacijos dinamiką skatins silpnesnis aktyvumas tiek šalies ekonomikoje, tiek pagrindinėse prekybos partnerėse, mažėjantis įvairių gamybos išteklių trūkumas ir pamažu mažėjančios pasaulinės energijos kainos“, – sakoma EK ataskaitoje.
