Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


INTERVIU
Naujoji JAV ambasadorė Lietuvoje K. McDonald: nauji iššūkiai neišjudins JAV iš Rytų Europos
BNS

Nepaisant augančios įtampos Artimuosiuose Rytuose, naujoji JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald sako, kad JAV dėmesys išlaiko „plačią ir gilią“ paramą rytiniam NATO pakraščiui, pastaruosius dvejus metus gyvenančiam Rusijos sukelto karo Ukrainoje kaimynystėje.

Ji taip pat šventu vadino Amerikos ir kitų sąjungininkų įsipareigojimą ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą.

„Tai, ką girdėjau prieš išvykdama iš Vašingtono ir atvykdama į jūsų šalį, buvo plati ir gili parama šiam regionui, kiekvieno NATO žemės centimetro gynybai, ką ne kartą girdėjote sakant ir mūsų prezidentą, – interviu BNS sakė naujas pareigas Lietuvoje pradėjusi eiti diplomatė. – Mūsų įsipareigojimas NATO sutarties penktajam straipsniui yra šventas, ši žinutė neša labai daug.“

JAV Kongrese pastaruoju metu stringant paramai Ukrainai, amerikiečių politikų dėmesys ėmė krypti į Artimuosius Rytus, kur Izraelis pastaruosius keturis mėnesius kariauja su islamistų grupuote „Hamas“.

Tarpusavio kovos prasidėjo po „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį, per kurį žuvo per tūkstantį žmonių, daugiausia civilių. Kovotojai taip pat pagrobė šimtus įkaitų. Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo plataus masto karinį puolimą.

Tuo metu Irano remiami husiai praėjusių metų pabaigoje ėmė atakuoti Raudonosios jūros laivybą, sakydami, kad smogia su Izraeliu susijusiems laivams, taip siekdami paremti palestiniečius Gazos Ruože, kurį nusiaubė Izraelio ir „Hamas“ karas.

Sausio pabaigoje per drono ataką prieš bazę Jordanijoje žuvo trys amerikiečių kariai, dar per 40 buvo sužeista. Dėl šio išpuolio Vašingtonas apkaltino Irano remiamas pajėgas ir surengė atsakomuosius smūgius Irano remiamoms grupuotėms Irake ir Sirijoje.

Vašingtonas siekia atgrasyti nuo atakų ateityje, bet neįsitraukti į visapusišką karą su Teheranu – to vengia abi šalys.

– Jūsų pirmtakas Robertas Gilchristas per kadenciją aplankė visas 60 savivaldybių ir tai buvo jo būdas pamatyti ir pažinti Lietuvą. Kaip jūs planuojate tai padaryti?

– Nekantrauju apsilankyti kur nors ne Vilniuje. Esu sužavėta 11-os dienų, kurias čia jau praleidau. Nekantrauju aplankyti kuo daugiau rajonų, susitikti su kuo daugiau įvairia veikla užsiimančių žmonių. Tai, žinoma, yra mano, kaip ambasadorės, darbo dalis.

– Ar išbandysite vietinio maisto? O gal jau išbandėte?

– Čia įdomi tema. Mano protėviai buvo kilę iš Šiaurės Rytų Lenkijos. Jie nebuvo lenkai, jie buvo vokiečiai menonitai, kilę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais iš maždaug ten, kur dabar yra Suvalkų koridorius.

Taigi, daugelis maisto čia primena mano vaikystės maistą. Jūs turite, pavyzdžiui, koldūnus, kurie man primena mūsų warenikus. Laukiu nesulaukiu, kol vėl galėsiu suvalgyti cepelinų. Taip, mes labai dėl to patenkinti ir mūsų šeimai tikrai patinka lietuviškas maistas.

– O kaip dėl lietuvių kalbos? Kai pasisveikinome, pasakėte man keletą mandagumo frazių lietuviškai. Rimtai tai vertinate? Planuojate išmokti kalbos iki tam tikro lygio?

– Būtinai. Mokiausi jos kelis mėnesius, kol laukiau patvirtinimo Senate. (...) Planuoju tai tęsti. Man tai labai svarbu ne tik dėl galimybių išvykti už Vilniaus ribų, kur gali būti mažiau angliškai kalbančių žmonių, bet taip pat noriu suprasti kultūrą. Manau, kad kalbos mokymasis padeda suprasti kultūros problemas, frazeologizmus, kalbos struktūrą ir žmonių struktūrą. Man tai labai įdomu.

– Žinoma, Lietuva yra jūsų prioritetas numeris vienas, nes jūs dirbate čia ambasadore, tačiau Baltieji rūmai ir JAV apskritai, akivaizdu, šiuo metu kur kas labiau susirūpinusi santykiais su Iranu po to, kai juos remianti grupuotė smogė JAV kariams Jordanijoje. Turint tai omenyje, taip pat ir tai, kad Izraelio ir „Hamas“ karas dar labiau nukreips JAV dėmesį į Artimuosius Rytus, o taip pat ir didelį JAV rūpestį Kiniją, ar JAV turi resursų likti tiek pat įsipareigojusi NATO rytiniam flangui, kaip kad yra dabar?

– (...) Leiskite pasakyti aiškiai. Saugumas, gynyba ir atgrasymas NATO rytiniame sparne yra didžiausias mano kaip ambasadorės Lietuvoje prioritetas. Tai, ką girdėjau prieš išvykdamas iš Vašingtono ir atvykdamas į jūsų šalį, buvo plati ir gili parama šiam regionui, kiekvieno NATO žemės centimetro gynybai, ką ne kartą girdėjote sakant ir mūsų prezidentą. Mūsų įsipareigojimas NATO sutarties penktajam straipsniui yra šventas, ši žinutė neša labai daug.

Manau, kad taip pat labai svarbu pažymėti, kad Jungtinės Valstijos tebėra visiškai įsipareigojusios mūsų ryšiams saugumo srityje, kad mūsų bendradarbiavimas gynybos srityje yra didžiulė to dalis. Tai liudija tūkstantis karių, kurie čia būna nepertraukiamai.

– JAV yra įsipareigojusi laikyti šiuos karius Lietuvoje bent iki 2026 metų. Šie metai artėja. Ar esama kokių nors indikacijų, realių scenarijų, kad amerikiečiai persvarstys šio bataliono buvimą čia ateityje?

– Kalbant apie kariuomenės buvimą, žinote, kad esame įsipareigoję. Mūsų bendradarbiavimas gynybos srityje yra mūsų dvišalių santykių pagrindas. Šiuo metu vykdome planavimo procesą ir aš, konsultuodamasi prieš atvykdama čia, sulaukiau plataus ir gilaus palaikymo bei patikinimo dėl tęstinio buvimo nepertraukiamai. Taigi manau, kad tai yra labai svarbus dalykas, kurį reikia pasakyti apie šį įsipareigojimą.

Manau, kad tai taip pat patvirtina ir atspindi mūsų 800 milijonų dolerių paramą Lietuvai užtikrinant jos saugumą su siekiu ne tik modernizuoti Lietuvos pajėgumus, bet taip pat ir stiprinti sąveiką bei pajėgumus NATO viduje.

– Suprantu, kad artėjant 2026 metams JAV, kaip įprastai, persvarstys savo karių dislokavimo prioritetus visame pasaulyje. Tačiau kaip jūs manote, ar Lietuvos argumentai, kad ji yra viena NATO lyderių išlaidų gynybai srityje ir kad ji perka daug karinės įrangos iš JAV, bus aktualūs?

– Visų pirma, čia mūsų kariai yra ne tik dėl lietuvių, bet ir pačių JAV argumentų. Pripažįstame NATO rytinio sparno svarbą ir būtent dėl to matote čia mūsų karius. (...) Bet, antra, manau, kad labai svarbu pagirti Lietuvos vaidmenį, kad ji 2,75 proc. BVP išleidžia individualiai ir mūsų kolektyvinei gynybai. Tai tikrai yra pavyzdys tarp NATO sąjungininkų. Ir taip, žinoma, tai yra įtikinama ir įkvepianti istorija apie tai, kaip šios kolektyvinės išlaidos yra svarbios kolektyviniam saugumui.

– Vokietija pernai pareiškė, kad nuolatiniu pagrindu dislokuos Lietuvoje brigadą. Tai nebus rotacinis ar joks kitoks tarpinis dislokavimas – jis bus nuolatinis. Lietuvos pareigūnai jau daugelį metu siūlo amerikiečiams pasielgti taip pat. Gal amerikiečiai paseks Vokietijos pavyzdžiu?

– Mes kalbame apie nuolatinę rotaciją ir jūs girdėsite mane apie tai kalbant dažnai, nes tai nuoseklu. Manome, kad tai yra tinkamiausia ir produktyviausia atgrasymo išraiška šiame regione. Ir taip yra šiuo metu.

– Ar dislokuoti JAV karius Vidurio ir Rytų Europoje nėra tiesiog politinis tabu?

– Ką turite omenyje?

– Turiu omenyje tai, kad rusai įsiustų, jeigu JAV paskelbtų, kad nuolat dislokuota karius, pavyzdžiui, Baltijos šalyse.

– Aš nekalbėsiu Rusijos Federacijos vardu, bet manau, kad čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Kremlius pastaraisiais veiksmais ir siaubingu išpuoliu prieš Ukrainą aiškiai bandė suskaldyti, sumenkinti ir susilpninti mūsų Aljansą ir mūsų gynybą bei atgrasymą rytiniame NATO flange.

Tačiau įvyko visiškai priešingai. Dabar turime vieningesnį, stipresnį ir didesnį nei kada nors anksčiau Aljansą. Todėl manau, kad svarbu yra žiūrėti į platų paveikslą, ne tik dvišaliu pagrindu atsiųstus karius, kurie yra svarbi dėlionės dalis, bet platesnę, transformacinę NATO dalį. Jeigu pasižiūrėtumėte į Baltijos jūrą, prisijungus Suomijai ir, labai tikimės, (...) netrukus ir Švedijai, pamatysite jūrą, kurią supa NATO narės. Tai transformuoja Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą.

– Kaip įmanoma konkrečiai, ką tai reiškia Baltijos šalių saugumui?

– Suomija ir Švedija (...) ateina su milžiniškais pajėgumais. Baltijos jūros apsupimas irgi nėra mažmožis. Daug kalbame apie Suvalkų koridorių, bet dabar turime jūrą, kuri yra šiaurinė (Aljanso – BNS) dalis. (...)

– Ar šiomis aplinkybėmis Suvalkų koridorius tampa mažiau svarbus kaip Aljanso Achilo kulnas?

– Ne, taip nesakyčiau. Noriu pasakyti, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje pernai matėme vykstančią NATO plėtrą, didesnį buvimą, patvirtinamus (gynybos – BNS) planus. (...) Ši NATO modernizacija perkelia mus į erą, kurioje NATO yra stipriausia kokia buvo, vieningiausia kokia buvo ir didžiausia kokia buvo.

– Viešai tai nėra patvirtinama, nes NATO gynybos planai yra įslaptinti, tačiau viešai žinoma, kad ginant Lietuvą didžiulis vaidmuo yra numatytas Vokietijai. O koks juose numatytas JAV vaidmuo?

– Kuriuose planuose?

– Gynybos planuose, regioninių gynybos planų Lietuvos dalyje.

– Be abejonės, turime vaidmenį gynyboje. Esame Aljanso dalis, esame stiprus šio Aljanso partneris. Tačiau taip pat girdžiu (...) apie stiprų dvišalį bendradarbiavimą.

Taigi, žiūrime į tai iš dviejų kampų. Iš dvišalių santykių pozicijos turime tą tūkstantį, maždaug du batalionus karių, kurie dislokuoti čia nepertraukiamai. Iš Aljanso pozicijos turime regioninius gynybos planus, (...) kurie buvo priimti per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ir kurie dabar yra įgyvendinami, kaip jūs minėjote, įtraukiant Vokietiją.

– Kaip turime vertinti šią kovinę grupę, dislokuotą Pabradėje? Ar ji yra pasiruošusi mūšiui, veikti nuo pat pirmos dienos, jeigu nutiktų kažkas blogo? Ar tai yra priemonė nuraminti Lietuvą, kad JAV čia apskritai yra?

– Du vaidmenys – atgrasymas, o jeigu atgrasymas nepavyksta – gynyba. (...) Dar kartą noriu pakartoti, kad JAV įsipareigojimas laikytis 5 straipsnio yra šventas, kaip ir kitų NATO sąjungininkių įsipareigojimas 5 straipsniui. Dar kartą noriu patvirtinti, kad JAV yra įsipareigojusi šiai sutarčiai ir kas joje yra, įskaitant, kiek tai susiję su rytiniu NATO sparnu.

– Ar turite ką pasakyti tiems, kurie atsakingi, kad paminklai partizanui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje vis dar nenukelti?

– Kaip žinote, Holokausto, atminimo, istorijos įprasminimo klausimai yra man artimi ir svarbūs. Daugiau nei metus dirbau Valstybės departamente vyresniąja pareigūne kovai su antisemitizmu. Stebime, kad antisemitizmas pasaulyje vis labiau plinta, ir, žinoma, šis regionas nėra nuo to apsaugotas.

Manau, kad reikėtų pagirti Lietuvos Vyriausybę už atvirumą ir už tai, kad ji ėmėsi lyderystės užtikrinant istorinį teisingumą. (...) Buvo žengti didžiuliai žingsniai. (...) Lietuvos Vyriausybė per du etapus skyrė 80 mln. JAV dolerių Geros valios fondui, taip įgyvendindama simbolinę turto restituciją.

Tačiau šioje srityje mes pasisakėme ir toliau pasisakysime, aš ir toliau tvirtai pasisakysiu už tai, kad nebūtų leidžiama šlovinti asmenų, kurie, kaip žinoma ir kaip dokumentais yra patvirtinta, dalyvavo vykdant Holokaustą. Tai yra antisemitizmo apibrėžimo dalis.

– Ar galite įvardyti konkrečius atvejus?

– Taigi, yra keletas paminklų, kurių situacijas mes stebime. Jūs paminėjote Krikštaponį, kitas yra Jono Noreikos paminklas, ir, žinoma, mes ir toliau budriai stebime kitus atvejus, kai paaiškėja istorinių faktų ir informacijos apie žmonių konkretų vaidmenį istorijoje. (...)

– Jūsų pirmtakas Robertas Gilchristas yra pasakęs, kad JAV vyriausybė, kaip ir prezidentas Joe Bidenas ragina Lietuvą priimti įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę. Ar galite tai patvirtinti?

– Norėčiau pasakyti keletą dalykų šiuo klausimu. Pirma, žmogaus teisės yra labai artimi ir svarbūs man klausimai. Daug metų dirbau šiais klausimais. Nediskriminavimas yra demokratijos požymis.

Lietuva yra stipri demokratinė valstybė, tačiau žmogaus teisės – tai idėja, kad teises turi kiekvienas žmogus ir kad jos taikomos nediskriminuojant. Taigi taip, Lietuva yra viena iš šalių, viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuri neturi elementaraus elementaraus civilinės sąjungos įstatymo, kuris būtų taikomas visoms poroms, nepriklausomai nuo jų orientacijos. Taigi, mano atstovaujama administracija labai tvirtai remia šio teisės akto priėmimą.

Manau, kad svarbu tai susieti su tuo, ką matome regione ir apie ką minėjau kalbėdama apie Holokaustą – tai yra kova su neapykanta. Tai yra kova su diskriminacija, ir ką mes matome, pavyzdžiui, Rusijoje. Rusijoje skatinama neapykanta mažumų grupėms, kurstomas susiskaldymas, netolerancija įvairioms grupėms ir mažumoms. Todėl manau, kad būtent dėl to mes labai stipriai remiame civilinės sąjungos įteisinimą.

– Vienas iš pagrindinių dalykų, kurie šiuo metu ateina į galvą galvojant apie JAV, yra artėjantys prezidento rinkimai, kurie vyks šių metų pabaigoje. Pagrindinis nerimas čia ir kitose rytinėse NATO valstybėse, sakyčiau, yra tas, kad Donaldo Trumpo išrinkimas reikštų NATO pabaigą. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Pirmiausia leiskite pasakyti, kad tai svarbūs rinkimų metai ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir čia, Lietuvoje, Europoje, Europos Parlamente. Taigi, šiuo požiūriu metai bus įdomūs.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad ne mano užduotis ar darbas komentuoti JAV rinkimų rezultatus ar spėlioti, kokia politika gali būti svarstoma. Galiu tik dar kartą pakartoti, kad JAV įsipareigojimas laikytis 5 straipsnio ir NATO sutarties yra šventas, kad prieš atvykstant čia konsultavausi su įvairiais politikais ir kad šis regionas bei NATO Aljansas sulaukia plataus ir gilaus palaikymo.

Manau, kad tai akivaizdu. Jei pažvelgtumėte, pavyzdžiui, į tai, kaip JAV ratifikavo Suomijos ir Švedijos narystę NATO, 95 senatoriai balsavo už. Tai yra nepaprastai stiprus paramos Aljansui įrodymas.

– Lietuva neseniai pralaimėjo antrą bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl CŽA kalėjimo, kuris, spėjama, šalyje buvo įkurtas amžiaus pradžioje. Abiejų šių bylų atveju JAV Teisingumo departamentas atsisakė bendradarbiauti su teismu. Kodėl?

– Jūs žinote, kad nekomentuosiu ir nespėliosiu apie tariamą su žvalgyba susijusią veiklą.

– Ačiū jums labai už jūsų laiką.

2024 02 06 08:27
Spausdinti