Meniu
Prenumerata

penktadienis, liepos 12 d.


KRAŠTO GYNYBA
Naujojo karo iššūkiai: dronų revoliucija sumaišė visas kortas, o krašto gynyba tapo dar brangesnė
IQ

Netylant diskusijoms dėl didinamo krašto gynybai skiriamo biudžeto, karybos ekspertai sutaria, kad efektyviai krašto gynybai reikia visko: artilerijos, tankų ir galiausiai dronų. Tačiau kokias pamokas diktuoja naujos kartos karas?

Nors Ukrainos pavyzdys parodė, kad pozicinis karas vis dar gali būti aktualus technologiniame amžiuje, NATO šalys savo kariavimo metodą grindžia aukšto mobilumo „Ugnies ir manevro“ principu. Vis dėlto šis karas lėmė dronų revoliuciją, kuri mūšio lauke atnešė naujų iššūkių.

Kaip ketvirtadienį vykusioje diskusijoje „Ugnis ir manevras“ teigė „Locked N‘ Loaded“ analitikas Romas Judinas, mūšio lauke atsiradę dronai suteikia naujų galimybių artilerijai. „Ką duoda dronai artilerijai? Ugnies efektyvumą, artilerija gali geriau nusitaikyti“, – sakė ekspertas ir pridūrė, kad dėl to šūviai tampa taiklesni, o mūšio kaštai – mažesni.

Scanpix
Ukrainiečių naudojamas žvalgybinis bepilotis orlaivis.

R. Judino nuomone, mūšius ir karus laimi ne ginklai, o įvairių dalių sinergija. Geriausias rodiklis, anot R. Judino, yra tankas, nes jis ir važiuoja, ir šaudo, dronai ir artilerija duoda ugnies efektyvumą – jie vienas kitą papildo.

Visgi Lietuvos karo akademijos (LKA) dėstytojas Artūras Plokšto pastebi, kad, nors dronai suteikia taiklumo, jų pozicijos tampa labiau pažeidžiamos. „Artilerija įgavo galimybę koreguoti ugnį. Todėl ir seni pabūklai įgauna antrą gyvenimą. Bet yra ir kita pusė – pati artilerija tapo pažeidžiama, nes dronai medžioja artilerijos pabūklus. <...> Gal ir galima užmaskuoti artilerijos pabūklus, bet kai tik jie pradeda šaudyti, jų nebepaslėpsi“, – kalbėjo A. Plokšto.

Tankai – riebūs taikiniai?

Kalbėdamas apie iššūkius, kurių kyla iš dronų revoliucijos, LKA dėstytojas pabrėžia, kad tankai lygiai taip pat tampa kaip niekuomet pažeidžiami. „Tankai išvis yra didžiausia auka viso konflikto“, – sakė A. Plokšto. „Kai sakoma, kad jie kontroliuoja (teritoriją – red. past.), manevruoja, tai šitai (vyksta – red. past.) tol, kol yra nepastebėti bepiločiai orlaiviai“, – pridūrė jis.

A. Plokšto prisimena socialiniuose tinkluose vis pasirodančius epizodus iš karo Ukrainoje, kai Rusijos tankai „gerinami“ įvairiausiomis papildomomis apsaugos priemonėmis, ir teigia, kad tai rusai daro „ne dėl to, kad neturi ką veikti“.

Scanpix
Rusijos apšaudymo padariniai, Charkivo regionas.

„Kai matome rusų visokių išradimų, užsideda ką nors ant tankų, tai ne dėl to, kad jie neturi ką veikti, o todėl, kad visais būdais stengiasi apsisaugoti nuo bepiločių“, – teigė jis kritikuodamas Vakarų sunkiąją karinę techniką, kuri nepasiruošusi dronų karui. „Tankai yra būtini, bet ne tie, kurie yra dabar“, – apibendrino A. Plokšto.

Reikia visko po truputį, bet daugiausia – pinigų

Atsargos pulkininkas Andrius Užubalis kalbėjo, kad Lietuvai reikia visko po truputį. Bet kuri kariuomenė turi savo struktūrą. Didelę įtaką šalių saugumui daro kaimynės, kurios nulemia gynybinę struktūrą.

„Ta struktūra yra išimama iš geopolitinės aplinkos, grėsmės priklauso nuo to, prie ko gyveni. Skirtingai nei Estija, mes neturime to galvos skausmo, kaip apsaugoti savo sienas“, – teigė A. Užubalis, lygindamas Estiją, kuri ribojasi su Rusija.

Diskusijos metu A. Užubalis išskyrė divizijų svarbą ir yra įsitikinęs, kad Lietuva turi normalią diviziją. „Lietuvai jos (divizijos) reikia dėl mūsų geografinės padėties, dėl priešiškų valstybių, nes mes realiai turim frontą iš abiejų pusių“, – kalbėjo A. Užubalis.

Jis taip pat pabrėžė didelę problemą – karinės įrangos pabrangimą.

Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvos kariai.

„Vienas tankas prasideda nuo penkiolikos milijonų. Šio karo problema – viskas nežmoniškai pabrango“, – teigė A. Užubalis.

Lietuvos kariuomenės Kovinių pajėgumų planavimo skyriaus viršininkas pulkininkas leitenantas Vaidotas Šidlauskas diskusijoje sukritikavo prastą kariuomenės finansavimą.

„Lietuvoje ilgą laiką finansavimas ginkluotei buvo nedidelis ir tai galiausiai atsiliepia. Mums reikia didesnio finansavimo. Manevrai sausumoje yra svarbus aspektas, svarbu ir divizija. Be logistikos įvairūs pajėgumai yra neveiksnūs“, – dėstė V. Šidlauskas.

2024 06 15 12:00
Spausdinti