
Trečiadienį ES šalių atstovai apsvarstė 16-ojo sankcijų paketo Rusijai pasiūlymą. Anksčiau jis vadintas ambicingu, bet dabar iš pasiūlymo buvo išimti ribojimai rusiškoms suskystintosioms gamtinėms dujoms (SGD).
Europos Komisijos pateiktame pakete, pasak „EUobserver“, sankcijos turėtų būti taikomos istorinei Rusijos naujienų agentūrai TASS, kuri dabar virto propagandos įrankiu, Kremliaus elito finansininkui, Šiaurės Korėjos generolui ir importuojamam rusiškam aliuminiui, ateityje į juoduosius sąrašus bus įtraukti asmenys, valdantys Rusijos naftos tanklaivių šešėlinį laivyną.
Sausio pradžioje dešimt ES šalių, tarp kurių ir Lietuva, paragino atimti iš Rusijos milijardus eurų, kuriais ji finansuoja savo karą Ukrainoje, sugriežtinant Maskvos iškastinio kuro, ypač SGD, eksporto apribojimus ir galimybes gauti užsienio finansavimą. Jos pabrėžė, kad nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo visa apimančią agresiją prieš Ukrainą, Maskva uždirbo 200 mlrd. eurų iš iškastinio kuro pardavimo ES, o suskystintųjų gamtinių dujų importas iš Rusijos 2024 m. pirmą pusmetį padidėjo 11 proc.
Tuomet pranešta, kad į šį pasiūlymą atsižvelgta ir kad pagrindinės rusiškų SGD importuotojos ES Ispanija, Belgija ir Prancūzija nedrįs blokuoti sankcijų pasiūlymo. Vis dėlto dabartiniame Komisijos pasiūlyme SGD neliko.
Dar daugiau ketvirtadienį „Financial Times“ pranešė, kad ES svarsto galimybę atnaujinti Rusijos dujų pardavimą ES vamzdynais kaip taikos susitarimo, kuriuo siekiama sustabdyti karą Ukrainoje, dalį. Tai, žinoma, sukėlė kai kurių Rytų Europos šalių pasipiktinimą, o vienas neįvardytas pareigūnas laikraščiui sakė: „Tai beprotybė. Argi mes galime būti kvaili, kad net galvojame apie tokią galimybę?“
„Kol nėra aišku, kaip viskas juda į priekį, turime daryti, ką darėme iki šiol – turime ir toliau teikti paramą Ukrainai (...). Neturime sustoti ties sankcijomis, nes ko norės Putino pusė – kad atpalaiduotume galimybes jam maitinti savo karo mašiną. Tas sankcijas turime didinti“, – trečiadienį žurnalistams Užsienio reikalų ministerijoje teigė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Kita vertus, dar antradienį Europos Komisija priėmė pasiūlymą nustatyti muitus tam tikriems žemės ūkio produktams iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat tam tikroms azoto trąšoms.
„Šie tarifai yra kruopščiai suderinti, kad jais būtų siekiama kelių tikslų. Siekiame dar labiau susilpninti Rusijos karo ekonomiką, kartu mažinti ES priklausomybę, remti mūsų pramonę ir išsaugoti pasaulinį aprūpinimą maistu. Imsimės visų būtinų veiksmų, kad apsaugotume savo trąšų pramonę ir ūkininkus“, – buvo cituojamas už prekybą ir ekonominį saugumą atsakingas komisaras Marošas Šefčovičius.
Šį kaip ir 16-ojo sankcijų Rusijai pasiūlymą trečiadienį svarstė ES šalių atstovai. Dauguma jų linkę pritarti, nors ir turi papildomų idėjų. ES tikisi iki vasario 24 d., kai sueis treji metai nuo agresijos prieš Ukrainą pradžios, priimti 16-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Skirtingai nei sankcijų atveju, kai reikia visų ES šalių pritarimo, muitų pasiūlymui užtenka kvalifikuotos balsų daugumos ir tradiciškai prorusiškos šalys Vengrija ar Slovakija negalės jo vetuoti.