Svarstoma galimybė įstatymu įtvirtinti tesę turėti dvigubą pilietybę naujosios kartos emigrantams, po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.
Seimas antradienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.
Šimtas Seimo narių balsavo už kreipimąsi, kuriame pabrėžiama, jog po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti iki šiol itin griežtą konstitucinę doktriną.
Konstitucinis Teismas išaiškinimą turėtų pateikti rugsėjo mėnesį, BNS antradienį sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Ankstesniuose Konstitucinio Teismo išaiškinimuose teigta, kad dvigubą pilietybę smarkiai plėsti galima tik referendumu pakeitus Konstituciją. Dvigubos pilietybės šalininkai nerimauja, kad į referendumą neateitų pakankamai žmonių.
Konstitucinio Teismo pozicijos paprašę parlamentarai atkreipė dėmesį, kad ir pagal dabartinį reglamentavimą dvigubą pilietybę turi per 22 tūkst. žmonių. Politikų teigimu, tai neatitinka oficialios doktrinos, kad dviguba pilietybė turi būti ypač retos išimtys, bet ne paplitęs reiškinys.
Šią iniciatyvą įteisinti dvigubą pilietybę paskatino nerimas, kad po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES Britanijos lietuviai gali pradėti masiškai siekti britiškų pasų, ir taip netekti Lietuvos pilietybės. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių.
Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT balandį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, jog naujosios kartos emigrantams būtų leidžiama turėti dvigubą pilietybę.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
