Antradienį bus teikiamas nutarimas dėl naujos sudėties Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK). Pirmininke siūloma skirti dabartinę komisijos pirmininko Zenono Vaigausko pavaduotoją Laurą Matjošaitytę.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbe būtini nauji vėjai, jos veikloje turi būti daugiau skaidrumo, viešumo, organizuojant rinkimus reikia labiau atsižvelgti į neįgaliųjų ir tautinių mažumų poreikius, sako kandidatė į VRK pirmininkes Laura Matjošaitytė. „Vyriausiojoje rinkimų komisijoje būtini nauji vėjai, institucijos veikloje turi atsirasti daugiau skaidrumo, viešumo. Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla turi būti vykdoma kokybiškiau ir efektyviau, naudojama daugiau technologinių inovacijų (...)“, – antradienį pristatydama parlamente teigė ji.

Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla turi būti vykdoma kokybiškiau ir efektyviau, naudojama daugiau technologinių inovacijų.

VRK pirmininką slaptu balsavimu skiria Seimas parlamento vadovo teikimu. Taip pat slaptu balsavimu tvirtinami VRK nariai, kuriuos deleguoja teisingumo ministras, prezidentas, Lietuvos teisininkų draugija. Savo atstovus į komisiją teikia ir daugiamandatėje apygardoje mandatų gavusios partijos, jei kandidatai atitinka įstatymo reikalavimus, Seimas negali jų atmesti. „Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas žmonėms su negalia ir tautinėms mažumoms“, – tvirtino kandidatė. Jos nuomone, reikia keisti Baudžiamąjį kodeksą dėl rinkėjų papirkimo, nes dabar bausmės sulaukia tik tie papirkinėtojai, kurių valia buvo įvykdyta, o bandę paveikti rinkėjų valią asmenys lieka nenubausti. Atitinkamą pataisą yra pateikusi Vidaus reikalų ministerija. Paklausta apie Vyriausybės planus iki 2019 metų įteisinti elektroninį balsavimą per rinkimus, L.Matjošaitytė teigė, kad gal ir įmanoma spėti tam pasirengti, tačiau ji pabrėžė, jog prieš tai reikėtų sistemą išbandyti balsuojant užsienyje ar iš anksto.

Jeigu būtų priimtas sprendimas internetinį balsavimą vis dėlto įvesti, mano nuomone, iš pradžių reikėtų jį išbandyti užsienyje balsuojantiems asmenims ar iš anksto balsuojantiems asmenims.

„Jeigu būtų priimtas sprendimas internetinį balsavimą vis dėlto įvesti, mano nuomone, iš pradžių reikėtų jį išbandyti užsienyje balsuojantiems asmenims ar iš anksto balsuojantiems asmenims, pažiūrėti, su kokiomis mes kliūtimis, problemomis susiduriame“, – teigė ji.

Pristatė kandidatus

Į naująją VRK prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo skirti politologą Vincentą Vobolevičių ir žiniasklaidos atstovę Aistę Žilinskienę, teisingumo ministrė Milda Vainiutė – teisininkus Darijų Beinoravičių ir Svetlaną Misevičienę, Teisininkų draugija – teisininkus Svajonę Šaltauskienę ir Joną Udrį. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga š komisiją deleguoja Jonę Valčiukienę, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krkščionys demokratai – Vilių Semešką, Lenkų rinkimų akcija – Valdemarą Urbaną, Socialdemokratų partija – Jūratę Lebedevienę, Liberalų sąjūdis – Maksimą Reznikovą, „Tvarka ir teisingumas“ – Donatą Laurinavičių. Pagal įstatymą, Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimas po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. Dabartinės VRK įgaliojimai baigėsi dar gegužę, tačiau su naujos komisijos sudarymu parlamentas užtruko, Seime strigus „valstiečių“ pataisoms dėl komisijos sudarymo tvarkos. „Valstiečiai“ siūlė braukti iš komisijos partijų deleguotus atstovus, bet nesulaukę kolegų pritarimo šias pataisas atsiėmė. Kadenciją baigiantis VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas komisijai vadovauja jau daugiau kaip 20 metų – nuo 1994-ųjų. Po pastarųjų Seimo rinkimų sulaukęs kritikos dėl jų organizavimo Z.Vaigauskas buvo raginamas atsistatydinti, į tai jis atsakė netrukus sulauksiantis kadencijos pabaigos ir daugiau į pareigas nepretenduosiantis. Senosios komisijos vadovo bei narių įgaliojimai nutrūksta, kai prisiekia naujos sudėties VRK. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.