EPPraūžus prezidento rinkimams, ne už kalnų – dar vieni, t. y. birželio mėnesį vykstantys Europos Parlamento rinkimai. Nors šie rinkimai nulems Europos, įskaitant ir Lietuvos, ateitį, mūsų šalies piliečiams jie nėra tokie svarbūs, kaip norėtųsi.
Neseniai daryta apklausa rodė, kad trečdaliui lietuvių Europos Parlamento rinkimai nerūpi ir žmonės nežada eiti į juos balsuoti. Tuomet į tai sureagavę ekspertai sakė, kad tai yra visai geras rezultatas, yra buvę ir blogiau. Kad tai nėra toks prastas rezultatas, rodo ir statistikos duomenys. Remiantis jais, 2004 m. Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo apie 50 proc. rinkėjų, 2019 m. – 53 proc. rinkėjų, 2014 m. – 47 proc. rinkėjų. Tačiau ne tokie geri skaičiai pastebimi 2009 m., kai į Europos Parlamento rinkimus balsuoti atėjo tik 20 proc. rinkėjų. Ekspertų teigimu, taip yra dėl to, kad tais metais Europos Parlamento rinkimai vyko atskirai ir nebuvo sugretinti su kitais rinkimais. Kodėl Lietuvoje pastebimos tokios tendencijos? Gal panašiai yra ir Europoje? Ar šiais metais pasikartos 2009 m. scenarijus, diskutavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja, pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė ir žurnalo IQ biuro Briusleyje vadovas Evaldas Labanauskas.
I. Petronytė-Urbonavičienė pastebi, kad, kai rinkimai į Europos Parlamentą vyksta savarankiškai ir nėra susieti su kitais rinkimais, aktyvumas Lietuvoje yra ženkliai mažesnis. Anot jos, šie rinkimai laikomi antraeiliais net politologiniais terminais.
„Politologiniais terminais šie rinkimai dažniausiai irgi laikomi antraeiliais rinkimais. Na, po nacionalinių. Tiek rinkėjų dėmesio prasme, tiek kartais ir tų pačių politikų dėmesio skyrimo prasme“, – laidoje „Alfa taškas“ kalbėjo VU TSPMI dėstytoja.
Tačiau ji nedrįstų prognozuoti, kad pasikartos 2009 m. scenarijus ir aktyvumas turėtų būti didesnis. Nors, pašnekovės teigimu, daugiau nei 40 proc. jau būtų geras rezultatas, 50 proc. pasiekti turbūt nepavyks.
Čia I. Petronytė-Urbonavičienė pateikia keletą priežasčių, kodėl aktyvumas turėtų būti šiais metais didesnis, nors jie vyks savarankiškai: „Iš tikrųjų mes nuo to laiko tikrai pradėjome labiau domėtis Europos Sąjunga ir jos reikalais. Ypač dabartinio laikotarpio geopolitinis kontekstas yra labai svarbus Lietuvos rinkėjams.
Tai rodo ir apklausos. Bet kartu, aišku, Europos Sąjungas matomumas, žinomumas taip pat yra padidėjęs. Apskritai mūsų domėjimasis politika per pastarąjį dešimtmetį paaugo ir visose amžiaus grupėse.“
Vis dėlto ji neslepia, kad gali suveikti vasaros nuovargis, o žiniasklaida šiems rinkimams gali skirti mažiau dėmesio nei prezidento ar Seimo.
JWPLAYER_MAIN:2591
