ELTANors prasidėjus Rusijos visą apimančiai agresijai prieš Ukrainą patriotizmas Lietuvoje išaugo, vis dėlto už karo tarnybos vengimą pernai baudos skirtos 14 tūkstančių kartų, dėl pasikartojančio vengimo pradėta per 450 ikiteisminių tyrimų, penki prievolininkai sulaukė baudžiamosios atsakomybės.
Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) vadovas Arūnas Balčiūnas teigia, kad iš minimų 14 tūkstančių kai kurie prievolininkai bausti net po keletą kartų.
„Tas skaičius tikrai yra didelis, į tą skaičių, be abejo, įeina tie, kurie buvo galbūt du kartus bausti ar net tris kartus bausti, tas skaičius yra galbūt didelis, o realių baudimų nėra tiek daug, kiek tas skaičius parodo“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Balčiūnas.
Tas skaičius tikrai yra didelis, į tą skaičių, be abejo, įeina tie, kurie buvo galbūt du kartus bausti ar net tris kartus bausti, tas skaičius yra galbūt didelis.
Anot jo, karo prievolininkai nurodo įvairias neatvykimo į tarnybą priežastis – pamiršta atlikti pareigą pasitikrinti, ar yra šauktinių sąraše, laiku atvykti pasitikrinti sveikatą. Pasitaiko ir rimtų priežasčių, kuomet susergama, turimas nedarbingumas.
Didžioji dalis baudų, anot vadovo, siekė keliasdešimt eurų, tačiau penkiems karo prievolininkams pernai pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.
„Praėjusiais metais buvo inicijuota virš 450 ikiteisminių tyrimų, be abejo, nėra visi baigti, bet iš tų kurie baigti ir paskirtos baudos, tai baudos yra nuo 500, pati mažiausia, iki kelių tūkstančių eurų. Baudos yra didelės, svarbiausia – taikoma baudžiamoji atsakomybė, nebe administracinė, visi turėtų suvokti svarbą to baudimo, kada baudžiamoji atsakomybė dėl vengimo“, – kalbėjo A. Balčiūnas.
Anot jo, baudžiamoji atsakomybė taikoma kuomet tarnybos vengiama pakartotinai ir toks asmuo jau keletą kartų buvo baustas administracine tvarka.
Šiemet atlikti karo prievolės tarnybos bus šaukiami apie 3,8 tūkst. jaunuolių.
Seimas rudens sesijos pabaigoje pernai po pateikimo pritarė šauktinių reformai, kuri leistų pašaukti daugiau jaunuolių. Joje numatyta sudaryti galimybes tarnauti tiems, kurie nori, tačiau dėl sveikatos būklės negali atlikti privalomosios karinės tarnybos. Jie turės pareikšti norą atlikti tarnybą, o dėl jos trukmės ir formos apsispręs kariuomenės vadas.
Pagal Vyriausybės pateiktą atnaujintą variantą, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, tarnybos atidėti nebūtų leidžiama aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams. Šauktinių reformoje numatyta ir galimybė vaikinams pasirinkti – jie galėtų tarnauti šešis arba devynis mėnesius.
Šaukimo reforma buvo derinama bene metus, tačiau valdantieji konservatoriai tikisi su partijomis sutarti ir dėl visuotinio šaukimo.
Apie jį imta kalbėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.
