FotobankasDalis Seimo rinkimus pralaimėjusių politikų rado darbą parlamente – jie įsidarbino buvusių kolegų padėjėjais.
Po naujų rinkimų į Seimą nepatekusi buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Vida Ačienė tapo parlamentarų Eugenijaus Jovaišos ir Aušrinės Norkienės padėjėja.
E. Jovaišai talkins ir buvęs Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.
Buvusi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Asta Kubilienė taip pat padės dviem Seimo nariams – Arvydui Nekrošiui bei Aurelijui Verygai.
Tačiau ji netrukus gali grįžti į Seimą ir kaip parlamentarė, nes Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė atsisakąs Seimo nario mandato. Pagal LVŽS kandidatų į Seimą sąrašą jo vietą užimtų A. Kubilienė.
Kita „valstietė“ Audronė Jankuvienė įsidarbino A. Norkienės ir Rimantės Šalaševičiūtės padėjėja.
„Socialdarbietis“ Juozas Bernatonis tapo Seimo nario Zigmanto Balčyčio padėjėju, su Darbo partija rinkimuose dalyvavęs Artūras Skardžius – Vytauto Gapšio padėjėju, Levutė Staniuvienė – su „valstiečiais“ kandidatavusio Antano Vinkaus padėjėja.
LVŽS frakcijos narys A. Nekrošius BNS sakė, kad baigiantis dvyliktojo Seimo kadencijai frakcija net diskutavo, jog neperrinkti parlamentarai galėtų padėti išrinktiesiems.
„Frakcijoje buvo diskusija apie tai, kokie Seimo nariai buvo, kokia jų kompetencija, ką jie sugeba, ką moka. Buvo sudarytas tam tikras sąrašas ir paskirti bendru sutarimu etatai, kurie galėtų būti panaudoti tiems žmonėms įdarbinti, nes jų kompetencijos gana didelės“, – teigė A. Nekrošius.
Anot jo, pirmiausia stengtasi panaudoti buvusių komitetų, komisijų pirmininkų patirtį, todėl tarp Seimo narių padėjėjų yra ir A. Kubilienė, ir A. Gumuliauskas.
Kita vertus, A. Nekrošius pripažino, kad baigus kadenciją politikams nėra paprasta rasti darbą.
„Yra tokia situacija, kad baigęs kadenciją Seimo narys paprastai sunkiai randa darbą, ypač samdomame sektoriuje. Vertina jo partijos priklausomybę, tam tikrus sprendimus, todėl dažniausiai sudėtinga tiems žmonės rasti darbą. Nekalbu apie valstybinį sektorių, jeigu grįžta į buvusį darbą, tada lengviau įsidarbinti“, – BNS sakė A. Nekrošius.
A. Skardžių įdarbinęs „darbietis“ V. Gapšys tvirtino taip pat norintis pasinaudoti eksparlamentaro patirtimi, kol šis susiras kitą darbą.
„Tiesiog žmogus dabar turi laisvesnio laiko, neturėjo kokių nors darbo planų šiuo momentu, todėl pasikviečiau jį į komandą, nes norėjau ją sustiprinti, mat planuoju dirbti Energetikos ir darnios plėtros komisijoje“, – BNS sakė parlamentaras.
„Tačiau kaip ir su juo kalbėjau, tai laikina pozicija. Greičiausiai jau pavasario sesijoje persidėliosime kažkaip kitaip. Vargu, ar jis už tokį atlyginimą ilgai dirbs pas mane“, – pridūrė V. Gapšys.
Seimo statutas numato, kad kiekvienam Seimo nariui įsteigiamos tris politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės. Valdybos sprendimu, visų jų pareiginių algų koeficientų suma negali viršyti 21,8.
Pasak A. Nekrošiaus, tokiu būdu į rankas vienas padėjėjas vidutiniškai gauna apie 700 eurų.
„Vilniaus masteliu atlyginimai nėra labai dideli, bet pažiūrėjus regioniniu lygmeniu, tai gana ženklus atlyginimas“, – mano „valstietis“.
Tuo metu V. Gapšio teigimu, už tokį atlyginimą galima įdarbinti ką tik studijas baigusį žmogų arba laikinai ieškantį darbo.
„Ateina žmogus, pabūna kelis mėnesius, pusmetį, kol ieško kito darbo, ir išeina. (...) Atlyginimas į rankas išeina mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis, todėl su tokiu atlyginimu nesame konkurencingi pritraukti specialistų“, – sakė jis.
Įstatymai leidžia tą patį žmogų daugiausia įdarbinti pusantro etato.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
