FotobankasTrintis tarp prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) per ketvirtadienio–penktadienio Europos Vadovų Taryboje (EVT) Briuselyje susitikimus pasiekė naujas aukštumas.
Prezidentas atsisakė prisijungti prie didžios dalies ES lyderių raginimo užtikrinti LGBT bendruomenės teises ir prieš daugumą ES šalių užstojo Vengriją dėl prieštaringų įstatymų, kuriuos kiek anksčiau pasmerkė diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
Ministras – už, prezidentas – prieš
Užsienio reikalų ministras dar antradienį prisijungė prie Belgijos inicijuoto laiško, kuriame reiškiamas „rimtas susirūpinimas“ dėl naujų įstatymų pataisų, kurie gali būti nukreipti prieš LGBT bendruomenę. O ketvirtadienį prezidentas atsisakė pasirašyti jau Liuksemburgo ir Ispanijos inicijuotą laišką dėl paramos LGBT bendruomenės teisėms užtikrinti.
„Taip, mes jo nepasirašėme, kadangi esu įsitikinęs, kad ne laiškais yra sprendžiamos problemos“, – ketvirtadienį Briuselyje teigė G. Nausėda bei pridūrė, kad pati Lietuva nėra sureguliavusi vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimų, ir jis tikisi, kad tai bus padaryta rudenį.
Taip pat jis užsiminė, kad nebus puolančių Vengriją pusėje: „Niekas negali nurodinėti mums arba teikti direktyvų, kaip mes turime išspręsti šitą klausimą.“
Tokia skirtinga ministro ir prezidento politika kelia sumaištį ne tik diplomatams, bet ir užsienio partneriams.
Per EVT vakarienę taip ir įvyko. Kai didelė ES lyderių dalis puolė Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną (net siūlė jam trauktis iš ES) bei braukė ašarą Liuksemburgo premjerui Xavierui Betteliui atvirai pasakojant savo, kaip gėjaus, patirtį, G. Nausėda paragino nesiimti teisėjo vaidmens neįsigilinus į tai, „ką Vengrija siekia padaryti“.
„Šiandien diskusija kartais vykdavo truputį nueinant nuo objekto, ir, tiesą sakant, kartais kolegos, net ir nelabai susipažinę su įstatymo tekstais, mėgino komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga“, – po vakarienės penktadienį paryčiais sakė G. Nausėda. Politico.eu teigimu, iš visų kitų ES šalių tik Lenkija ir iš dalies Slovėnija palaikė Vengriją.
Tokia skirtinga ministro ir prezidento politika kelia sumaištį ne tik diplomatams, bet ir užsienio partneriams.
Konfliktų virtinė
Beje, tai ne vienintelis pastarųjų mėnesių konfliktas tarp valdančiųjų konservatorių, kurių pirmininkas yra G. Landsbergis, ir prezidentūros. Jau ne vieną mėnesį konservatoriai bando perimti iš prezidento teisę vykti į EVT ir perduoti ją premjerei.
Nors pasibaigus EVT penktadienį paskutinę minutę G. Nausėda atšaukė susitikimą su žurnalistais, tačiau jam išeinant iš viešbučio Alfa.lt paklausė, ar jis pasitiki užsienio reikalų ministru. Patikslinęs klausimą, prezidentas atsakė: „Taip.“
Taip pat maždaug 7 Lietuvos atstovybės, tarp jų atstovybė ES, neturi nuolatinių vadovų, nes prezidentūra niekaip neranda kompromiso su URM bei Seimu. Net teigiama, kad Seimas atsisakė svarstyti bet kokius prezidentūros pasiūlymus.
Be to, neseniai buvo nutekintas URM ir prezidentūros susirašinėjimas. Jame pastaroji prieš prezidento vizitą į Švediją klausė apie Stambulo konvenciją, nors anksčiau prezidentūra užsakė net apklausą dėl jos ratifikavimo, ir apklausa buvo neigiama.
Šią savaitę kilo naujas skandalas dėl Europos Komisijos pirmininkės apsilankymo Lietuvoje – esą prezidentūra daro viską, kad Ursulos von der Leyen vizito metu šalyje nebūtų premjerės Ingridos Šimonytės.
Pasitiki diplomatijos vadovu
„Yra nemažai ženklų, kad mechanizmas tarp URM ir prezidentūros nėra labai gerai suteptas. Labiausiai prie to prisideda bendra konkurencija su valdančiąja dauguma, ypač konservatorių noras atimti iš G. Nausėdos atstovavimą EVT“, – IQ teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorius Tomas Janeliūnas.
Prezidentūra vengia tiesmukiškos konfrontacijos, nes vis dėlto G. Landsbergis yra didžiosios koalicinės partijos pirmininkas. Ir tai iš dalies reikštų, kad nepasitiki visa valdančiąja dauguma.
Vis dėlto jis nemano, kad po tokių incidentų ar dėl skirtingų pozicijų diplomatijos vadovui G. Landsbergiui reiktų atsistatydinti.
„Prezidentūra, man atrodo, dar nėra išsakiusi nė vieno kategoriško komentaro, kad nepasitiki užsienio reikalų ministru arba kad su kitu ministru būtų lengviau dirbti. Prezidentūra vengia tiesmukiškos konfrontacijos, nes vis dėlto G. Landsbergis yra didžiosios koalicinės partijos pirmininkas. Ir tai iš dalies reikštų, kad nepasitiki visa valdančiąja dauguma. Manau, kad prezidentūra tikrai neskubės ir apskritai neišdrįs tokio ultimatumo iškelti“, – prognozavo ekspertas.
Tai IQ taip pat patvirtino pats prezidentas. Nors pasibaigus EVT penktadienį paskutinę minutę G. Nausėda atšaukė susitikimą su žurnalistais, jam išeinant iš viešbučio IQ paklausė, ar jis pasitiki užsienio reikalų ministru. Patikslinęs klausimą prezidentas atsakė: „Taip“, ir išvyko į Lietuvą.
Vyriausybė kurpia planą?
T. Janeliūnas teigė, kad gali būti, jog Vyriausybė bando ieškoti, kaip apeiti prezidentūrą: „Girdėjau, kad URM ruošia kažkokius pasiūlymus, kaip pakeisti dabartinį Vyriausybės pozicijos formulavimą. Atrodo, kad gali būti panašus variantas į tai, kad Vyriausybė tiesiog formuluoja poziciją ir tai nebūtinai turi sutapti su prezidento pasirinkta pozicija, kurią jis skelbia EVT. Matyt, kad nekristų Vyriausybei atsakomybė už tai, ką prisižadėjo ar sutarė prezidentas.“
Bet kol kas aš nematau, kad politiškai kažkuri pusė būtų linkusi nusileisti ir atrodo, kad toks tampymasis gali gerokai užtrukti.
Bet tai tik dar labiau padidintų atskirtį tarp Vyriausybės ir prezidentūros bei komplikuotų Lietuvos diplomatiją. Pasak profesoriaus, teoriškai įmanomas kompromisas, bet: „Konservatoriams dabar nusileisti, palikti sistemą, kokia yra, ir leisti prezidentui važiuoti į EVT, būtų aiškus pralaimėjimo pripažinimas. Nors kompromisui tai būtų naudinga, tačiau ką mainais gauna konservatoriai – gal ambasadorių skyrimą? Tada viskas stotų į savo vietas. Bet kol kas aš nematau, kad politiškai kažkuri pusė būtų linkusi nusileisti, ir atrodo, kad toks tampymasis gali gerokai užtrukti.“
