Meniu
Prenumerata

antradienis, gegužės 28 d.


DVIGUBA PILIETYBĖ
Nepavykęs referendumas sukūrė teisinio neįmanomumo situaciją
BNS
ELTA
Dainius Labutis/ELTA

Nepavykus antram referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė Dalia Asanavičiūtė sako, kad Lietuva atsiduria „teisinio neįmanomumo situacijoje“. Todėl politikė pirmadienį Seime registravo su tuo susijusias Pilietybės įstatymo pataisas.

„Įvykus dviem nesėkmingiems referendumams dėl pilietybės išsaugojimo, faktiškai atsiduriame teisinio neįmanomumo situacijoje (...). Todėl siūlau Seimui Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas“, – žurnalistams spaudos konferencijoje pirmadienį pranešė D. Asanavičiūtė.

„Antrąkart įvykęs pilietybės referendumas įrodė, kad Lietuvos visuomenė iš esmės pritaria pilietybės išsaugojimo idėjai. Tam šįkart pritarė per 1 mln. Lietuvos Respublikos piliečių. Deja, dėl aukštos kartelės (...) reikia, kad taip rinkimuose pasisakytų 1,2 mln. piliečių“, – pridūrė politikė.

Ji pabrėžė, kad įstatymo projektu siūloma, jog Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išlaikyti po 1990-ųjų kovo 11-osios išvykę, bet gimimu Lietuvos pilietybę įgiję asmenys. Be to, siūloma, kad lietuvišką pasą galėtų išsaugoti ir ne gimimu jį įgiję į NATO valstybę ar NATO partnerę, ES valstybę narę išvykę asmenys.

„Tai būtų susiaurintas referendume siūlytas valstybių sąrašas“, – pabrėžė politikė.

Atmeta kritiką dėl vangios referendumo viešinimo kampanijos

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad organizuojant referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo įdėta per mažai pastangų aiškinant ir įtikinėjant žmones.

„Deja, pastangų buvo padėta per mažai“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose Vilniuje sakė jis.

Anot G. Nausėdos, vienintelis būdas padaryti persilaužimą šioje srityje – kad daugiau žmonių ateitų balsuoti užsienyje ir daugiau rinkėjų Lietuvoje balsuotų už pilietybės išsaugojimą.

Prezidentas tvirtino, kad Lietuvoje didesnio balsuotojų skaičiaus rezervo vargu ar galima tikėtis.

Anot D. Asanavičiūtės, informacijos sklaida yra visų atsakomybė, todėl ji atmeta kritiką dėl neva pernelyg vangios referendumo viešinimo kampanijos. Pasak jos, iš kandidatų į prezidentus buvo tikimasi daugiau įsitraukimo komunikuojant apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.

„Visų pirma, norėčiau pasiūlyti paimti veidrodį ir pažiūrėti į save, nes informacijos sklaida priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Įdomu tai, kad taip kritikavę kandidatai apie referendumą pasisakė tik dieną iki jo. Vienos didžiausių ir populiariausių partijos pirmininkė taip nieko ir nepasakė. Tai irgi prisideda“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.

„Buvo lūkestis, kad prezidento kampanijos dalyviai garsiai apie tai šnekės ir tai bus viena iš temų, padedančių žmones mobilizuoti ir padedančių pasiekti aukšta balsuojančių „už“ kartelę“, – pridūrė ji.

Referendumo kartelės mažinimas būtų antikonstitucinis

Su tokia aukšta kartele, kaip nustatyta dabar, ko gero, neįmanoma, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo įvyktų, pareiškė buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas.

„Apgailestauju dėl referendumo. Mano požiūriu, buvo labai daug kas nepadaryta“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose Vilniuje sakė jis.

Kaip vieną nepadarytų darbų iki referendumo jis nurodė įstatyme nustatytą kartelę, kada jis laikomas įvykęs, kai norima pakeisti su pilietybe susijusį Konstitucijos straipsnį.

Pagal Referendumo įstatymą sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

„Tikrai per penkerius metus buvo galima pagalvoti apie referendumo kartelės mažinimą“, – pirmadienį teigė D. Žalimas.

Tačiau referendumo iniciatorė D. Asanavičiūtė mano, kad kartelės referendumui mažinimas keltų pavojų konstitucinėms nuostatoms.

„Mano nuomonė yra labai aiški ir paprasta – tai pirmas mūsų Konstitucijos skirsnis. Tai mūsų demokratijos ir laisvės pagrindai ir bazė. Dėl to keitimas, (kartelės – ELTA) mažinimas būtų pavojinga. (...) Gali precedentas įvykti ir su kitomis Konstitucijos pirmo skirsnio nuostatomis, tai ir sostinė, ir kalba, ir valdžios institucijos“, – spaudos konferencijoje akcentavo D. Asanavičiūtė.

Parlamentarės teigimu, sudarytas precedentas keisti pagrindinius Konstitucijos skirsnius keltų pavojų ir Lietuvos saugumui.

„Šito aš tikrai norėčiau vengti, kai yra karas prie durų ir kai mes matome, kad tos prorusiškos jėgos gana stipriai kyla ir iš balsavimų tas akivaizdu“, – tikino ji.

ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.

Sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas. Preliminariais VRK duomenimis, referendume dalyvavo 59,02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73, 94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvoje vyko antrąkart. Pirmąkart jis buvo surengtas 2019 metais, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, bet tąkart Konstitucijos pakeitimo priimti nepavyko, nes nepakako pasisakiusių „už“.

2024 05 13 12:02
Spausdinti