LRPPagaliau sutarus su vengrais, šio ketvirtadienio Europos Vadovų Taryba (EVT) Briuselyje turėjo būti pozityvus kalėdinis ES lyderių pasisėdėjimas, tačiau atsirado naujas „Grinšas“. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įspėjo, kad ES atsiduria „nesibaigiančiame šantažo vakarėlyje“.
EVT išvakarėse, kai, regis, pagaliau buvo suderėta su Vengrija dėl jos veto atšaukimo dėl ES paramos Ukrainai, sankcijoms Rusijai ir bendro mokesčio korporacijoms, atsirado nauja šalis, kuri kaip XVIII a. bajoras Abiejų Tautų Respublikos Seime sušuko: „Veto!“
Lenkija nusprendė sustabdyti didžiulį susitarimą, apimantį 18 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketą, Vengrijos išlaidų planą, baudas ir visuotinį mokestį didelėms tarptautinėms bendrovėms, nes susirūpino dėl minimalaus pelno mokesčio.
„Nepaisant to, kad šis klausimas net nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, jis vis tiek gali uzurpuoti EVT diskusiją“, – pranešė Politico.eu.
Priminė Abiejų Tautų Respublikos istoriją
Į EVT atvykęs G. Nausėda, kuris garsėja artimais santykiais su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, teigė, kad tai kelia nerimą.
„Esame sunerimę, kad prarandame sprendimų priėmimo greitį ir tai susiję ne tik su jūsų klausimu. Kartais mes atsiduriame… kaip čia pavadinti, nesibaigiančiame šantažo vakarėlyje, ir tai nėra gerai. Žinoma, Rusija mus šantažuoja kiekvieną dieną, bet, jei mes pradėsime šantažuoti vienas kitą, tai nėra gerai. Tai absoliučiai negerai ES“, – kalbėjo G. Nausėda žurnalistams, nors klausimas buvo apie Europarlamentą drebinantį „Katargeito“ skandalą.
Bet jei tai taps labai rimta kliūtimi priimti bet kokius sprendimus, tuomet galiu priminti Lietuvos ir Lenkijos valstybės istoriją – ji buvo sunaikinta dėl blogo principo.
Prezidentas pridūrė, kad svarstoma ES balsavo dėl tvarkos pakeitimų, „bet aš ir toliau tikiu vienbalsiškumo principu“, t. y. kada kai kuriais klausimais (pvz., užsienio politika, sankcijos) valstybė narė gali vetuoti ES sprendimus. Tiesa, G. Nausėda priminė Abiejų Tautų Respublikos istoriją.
„Bet jei tai taps labai rimta kliūtimi priimti bet kokius sprendimus, tuomet galiu priminti Lietuvos ir Lenkijos valstybės istoriją – ji buvo sunaikinta dėl blogo principo, vadinamojo „liberum veto“, nors iš pradžių jis atrodė labai geras, visgi vienintelis parlamento narys galėjo sustabdyti bet kokio sprendimo priėmimą. Dabar kalbama apie šalis, apie ES. Tai yra priežastis, kodėl mes turime pasiekti konsensusą.“
Lietuvos netenkina sankcijų išimtys
Pagal oficialią EVT programą ES lyderiai ketvirtadienį planuoja daugiausia dėmesio skirti naujausiems Rusijos karo prieš Ukrainą įvykiams ir kaip padėti Ukrainai išgyventi šią žiemą. Tuo pat metu vyksta tolesnės derybos dėl 9-ojo sankcijų Rusijai paketo, kuriame numatoma sankcionuoti papildomai 200 asmenų ir įmonių, kelis propagandinius kanalus ir jų atstovus bei tris bankus.
„Parama Ukrainai išlieka labai svarbi mūsų dienotvarkėje, tai yra mūsų pagrindinis prioritetas, pasakyčiau. Taip, mes sveikiname 9-ąjį sankcijų paketą“, – kalbėjo G. Nausėda ir paminėjo, kad į naująjį paketą buvo įtraukti kai kurie Lietuvos pasiūlymai.
Kartu prezidentas pripažino, kad kai kurių valstybių narių elgesys kelia nerimą: „Mes esame šiek tiek sunerimę dėl bandymų atlaisvinti sankcijų mechanizmą, prisidengiant maisto tiekimo sauga. Užtikrinti maisto tiekimą – svarbu, bet tai neturėtų būti naudojama kaip sankcijų atlaisvinimo pateisinimas kai kuriems rusų oligarchams. Kiekvieną dieną ukrainiečiai žūsta nuo Rusijos bombų. Todėl mūsų tikslas pasiekti, kad toliau griežtintume sankcijas ir taip bandytume pakeisti Kremliaus režimo elgesį.“
Prieš pusę valandos Lietuva ir Lenkija sustabdė paketo priėmimą, ir galimai ta diskusija kelsis į Europos Vadovų Tarybą.
Tuo pat metu pranešta, kad Baltijos šalys ir Lenkija ketvirtadienį nepritarė naujų sankcijų Rusijai priėmimą dėl Vakarų šalių pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.
„Prieš pusę valandos Lietuva ir Lenkija sustabdė paketo priėmimą, ir galimai ta diskusija kelsis į Europos Vadovų Tarybą“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.
„Jeigu būtų padaryta tokio dydžio landa politinė, kuriai pritartų visos ES valstybės, manau, kad tai ne tik tiems konkretiems atvejams būtų panaudota spręsti, bet ir, ko gero, sankcijų netgi stipriam apeidinėjimui“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Be Ukrainos, ES vadovai planavo aptarti infliaciją ir energetikos krizę, nors iki šiol sutarimo dėl dujų kainų lubų nėra pasiekta. EVT taip pat surengs strateginę diskusiją dėl santykių su ES pietinėmis kaimyninėmis šalimis ir dėl transatlantinių santykių.
