Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, gegužės 19 d.


MIGRANTAI
Neteisėtų migrantų judėjimas galės būti apribotas dar pusmečiui patikslintas
BNS
BNS foto

Seimas ketvirtadienį leido iki vienų metų suvaržyti Lietuvoje esančių neteisėtų migrantų judėjimą.

Už atitinkamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas balsavo 81 parlamentaras, prieš buvo 14, susilaikė 15.

Tokie ribojimai migrantams galėtų būti taikomi esant ekstremaliai situacijai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad taip siekiama Lietuvą padaryti nepatrauklia neteisėtiems migrantams šalimi, taip pat kad jie negalėtų iš apgyvendinimo centrų laisvai išvykti į Vakarų Europą.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Vytautas Bakas sakė, kad tokiomis pataisomis Lietuva yra labai arti to, jog žmogaus teisių kartelė būtų nuleista į istorines žemumas.

„Vidaus reikalų ministrė taps teisėja žmonėms, kuriais nesirūpina nei jų valstybės, nei jie gali kreiptis dėl elementarios pagalbos. (...) Mes kritikuojame Kiniją dėl žmogaus teisių pažeidimų, Rusiją, Baltarusiją, bet iš esmės tokie projektai mus verčia tų režimų bendrininkais, kad be teismo kištume žmones į kalėjimą“, – teigė V. Bakas.

„Šiandien krikščioniškoji vėliava kai kurių politinių jėgų keičiama į nacionalsocialistinę vėliavą“, – pareiškė jis.

Vidaus reikalų ministerijos rengtose ir Seime tobulintose pataisose numatyta, kad jeigu asmuo atvyko esant karo, nepaprastajai padėčiai ar ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, jis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Per tą laiką netenkinus jo prieglobsčio prašymo ar šiam nesikreipus dėl jo suteikimo bei nepavykus išsiųsti užsieniečio iš šalies, jo teisė laisvai judėti gali būti ribojama dar iki pusmečio.

Grupė parlamentarų siūlė, jog praėjus pirmajam sulaikymo pusmečiui, dėl jo pratęsimo dar iki šešių mėnesių reikėtų kreiptis į teismą, kad šis patvirtintų tokį sprendimą, tačiau Seimo dauguma tam nepritarė.

„Pagal mūsų Konstituciją asmens sulaikymą gali sankcionuoti tik teismas. (...) Šis pasiūlymas negriauna Vidaus reikalų ministerijos sukurtos sistemos modelio, šie žmonės ir toliau bus apgyvendinti ribojant jų judėjimo laisvę, tai yra tie žmonės nebus išleisti, bet praėjus šešiems mėnesiams institucijos, kuri nusprendžia tą žmogų sulaikyti, iniciatyva toks sprendimas turi būti peržiūrimas teismo tvarka“, – sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.

Anot jo, tai leistų suderinti migracijos ir nacionalinio saugumo interesus.

NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas teigė, kad pasiūlymas būtų apvertęs aukštyn kojomis visą įstatymo logiką.

„Juk mes nesiūlome automatiškai pratęsinėti (judėjimo ribojimo – BNS), kaip kažkada svarstėme. Mes siūlome, kad VSAT ar Migracijos departamentas, individualiai įvertinę situaciją, pratęstų maksimum pusei metų, o jau žmogus galės kreiptis apeliacijos tvarka į teismą. Teismo galimybė yra išlaikoma, teisinės valstybės principas, visos Europos konvencijos yra išlaikomos“, – tvirtino jis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis pabrėžė, kad migrantai Lietuvoje nėra sulaikomi, o ribojama jų judėjimo laisvė.

Pagal įstatymą, jeigu sprendimas dėl užsieniečio, atvykusio į Lietuvą per ekstremalią situaciją, išsiuntimas į kilmės šalį neįvykdomas per penkerius metus, jam išduodamas leidimas laikinai gyventi. Toks leidimas iš pradžių būtų išduodamas metams.

Pataisos taip pat numato humanitarinės pagalbos teikimą esant nepaprastajai padėčiai ar ekstremaliajai situacijai.

Ją galėtų teikti valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos. Pastarosios turėtų sudaryti sutartį dėl humanitarinės pagalbos teikimo.

„Sudarant sutartis ar susitarimus su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl humanitarinės pagalbos teikimo, įvertinama nevyriausybinės organizacijos patirtis teikiant humanitarinę pagalbą užsieniečiams ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas humanitarinės pagalbos teikimo poreikis“, – teigiama įstatyme.

Nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinių organizacijų humanitarinės pagalbos užsieniečiams Lietuvos teritorijoje teikimą, koordinuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Anot pataisų, neteisėtai į Lietuvą atvykę ir nesikreipę dėl prieglobsčio užsieniečiai turėtų teisę nemokamai jiems suprantama kalba gauti informaciją apie savo teisinę padėtį, naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, gauti būtinąją medicinos pagalbą, išmoką maistui, jeigu negarantuojamas nemokamas maitinimas. Nepilnamečiams būtų užtikrinama teisė mokytis.

Jeigu užsienietis negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio režimo, jam gresia represijos, jis privalo kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, kad būtų išduodamas leidimas laikinai gyventi. Toks leidimas būtų išduodamas metams ir suteiktų teisę dirbti.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

2021 12 23 13:29
Spausdinti