FotobankasPartijų finansavimas Lietuvoje griežtai reglamentuotas, tačiau skaidrumo turėjusi suteikti sistema turi akivaizdžių trūkumų
Vienas balsas Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimuose lygus 0,574 euro, kurį politinė partija šiandien gali gauti iš valstybės biudžeto. Šiais metais Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) politinių partijų veiklai finansuoti numatė 2,751 mln. eurų.
Subsidijas iš viso gavo devynios. Didžiausias – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) (699,8 tūkst. eurų), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) (620,4 tūkst. eurų) ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) (482 tūkst. eurų), mažiausias – Centro partija „Gerovės Lietuva“ (117,4 tūkst. eurų) ir Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) (85,3 tūkst. eurų). Dar bene tiek pat joms bus išmokėta metams einant į pabaigą.
Lėšos iš valstybės biudžeto nėra vienintelis partijų finansavimo šaltinis. Dalį pajamų organizacijos susirenka iš nario mokesčių, gyventojų savanoriškai skiriamos pajamų mokesčio dalies, politinės kampanijos laikotarpiu – iš aukų. Aukojama suma negali viršyti 12 eurų, norintys duoti daugiau (iki 8,85 tūkst. eurų) privalo deklaruoti turtą ir pajamas. Patys kandidatai savo politines kampanijas gali finansuoti ne didesne nei 17,7 tūkst. eurų suma.
