Dainius Labutis/ELTANorinčių grįžti į Lietuvą emigrantų per trejus metus padaugėjo 14,6 proc., o labiausiai tą padaryti juos motyvuoja gerėjantis darbo užmokestis ir Lietuvoje likę šeimos nariai. Tuo metu tų, kurie užsienio šalyse yra gerai įsitvirtinę ir apie grįžimą negalvoja, sumažėjo 11,2 proc., rodo naujausia Užimtumo tarnybos apklausa.
Tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos Indrės Laučienės teigimu, toje žmonių grupėje, kurie užsienyje laiko save pilnateisiais tos šalies gyventojais, dešimtadaliu išaugo norinčiųjų grįžti skaičius.
„Palyginti su praėjusia apklausa 2020 metų pabaigoje, ta tendencija rodo, kad mūsų tautiečiai užsienyje jaučiasi vis geriau, (...) tačiau ta grupė, kuri sako „taip, noriu grįžti į Lietuvą“, nors užsienyje gyvena laimingai – net 10 proc. padidėjo“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė I. Laučienė.
Iš visų šiemet gegužę apklaustųjų, į Lietuvą gyventi grįžti norėtų 55,1 proc., daugiausia – samdomi darbuotojai ir namų šeimininkai, kurie gyvena užsienyje daugiau nei penkerius metus. Daugiausiai norinčiųjų grįžti gyvena Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje.
Tarnybos direktorė Inga Balnanosienė sakė, kad stebint norinčiųjų sugrįžti į Lietuvą emigrantų gausėjimą labai svarbu užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą tam, kad grįžti būtų paprasčiau.
„Labai svarbus susitelkimas, kad atvykę žmonės rastų vietą darželyje, rastų vietą mokykloje savo vaikams, rastų integruotų vietų, nes vaikai labai dažnai nekalba lietuviškai ir jiems reikia pagalbos“, – teigė I. Balnanosienė.
Didžioji dalis – 60,3 proc. – apklaustųjų, nurodžiusių, kad nori grįžti į Lietuvą, dirba gamybos, pramonės, statybos ir nekilnojamojo turto srityse.
I. Laučienė teigė, kad iš šių sektorių susigražinti piliečius yra itin svarbu, nes Lietuvoje trūksta būtent šių sričių specialistų.
„Tai yra taip pat labai svarbus skaičius todėl, kad paklausus 2020 metais, tas skaičius buvo mažesnis, dar svarbiau, kad tai yra darbingo amžiaus piliečiai“, – sakė ji.
36,7 proc. norinčių grįžti žmonių nurodė, kad juos tenkintų nuo 2 iki 3,5 tūkst. eurų atlyginimas „į rankas“. Be to, 52,2 proc. respondentų nurodė, kad neturi konkrečių reikalavimų darbovietei, juos motyvuoja finansinis stabilumas ir geras atlyginimas.
Pasak I. Laučienės, prieš trejus metus apklaustieji nurodė, kad norėtų tokio pat dydžio atlyginimo. Anot jos, apklausos rezultatai taip pat paneigia mitą, kad dauguma grįžusių emigrantų darbdaviams Lietuvoje keltų per aukštus standartus.
„Šitas mitas yra didele dalimi mūsų apklausos paneigtas, nes didžioji dalis nurodė, kad apskritai neturi reikalavimų darbdaviui, jiems svarbu darbo užmokestis“, – teigė I. Laučienė.
Anot apklausos, 23,7 proc. respondentų parvažiavę į Lietuvą norėtų gyventi regionuose, o 24,1 proc. – didžiuosiuose miestuose.
18,9 proc. Lietuvoje norėtų dirbti gamybos ir pramonės sektoriuje, 13,6 proc. – klientų aptarnavimo sektoriuje, 13,6 proc. – statybos ir nekilnojamojo turto srityse, o 19,1 proc. – nuosavame versle.
Dauguma (57,5 proc.) į užsienį išvykusių gyventojų nurodė, kad išvyko ieškodami geresnių finansinių galimybių, 9,8 proc. teigė išvažiavę užsidirbti konkrečiam tikslui, 8,8 proc. – dėl užsienyje gyvenančių šeimos narių, o 7 proc. susituokė su kitataučiu.
Apklausa atlikta 2023 metų gegužės mėnesį, apklausti 1060 užsienyje gyvenantys įvairaus amžiaus Lietuvos piliečiai. Tokia pat apklausa buvo atlikta ir 2020 metų gruodį.
