Vienbalsiai sutariama, kad didelio poveikio technologijos (DPT) gali paskatinti ekonomikos proveržį, padidinti produktyvumą, paspartinti inovatyvių produktų gamybą. Tačiau Lietuvos įmonės į jas vis dar nedrąsiai investuoja. Kodėl taip yra ir ko galime pasimokyti iš gerųjų pavyzdžių?

VšĮ Lietuvos inovacijų centro lektoriaus Edgaro Leichterio teigimu, mūsų šalies verslas yra nepakankamai susipažinęs su šiomis ekonomikai augti būtinomis (mikro ir nanoelektronikos, pažangiųjų medžiagų, pramoninių biotechnologijų, fotonikos, nanotechnologijų ir pažangiosios gamybos sistemų) technologijomis ir į jas žiūri atsargiai, nepatikliai. „Šios sąvokos mūsų tradicinėje pramonėje bijomasi, nes DPT neišvengiamai žmonių sąmonėje asocijuojasi su pokyčiais, o pokyčiai asocijuojasi su rizika, papildomomis pastangomis, tad jų dažnai privengiama“, – pastebi pašnekovas. Lektorius teigia, kad Lietuvos įmonėms taip pat trūksta žinių, iš kur jos gali gauti ir įsidiegti šias technologijas, jos nepalaiko nuolatinių ryšių su mokslo institucijomis. „Lietuvoje labai stengiamasi paskatinti šiuos procesus: teikiama parama dalyvauti tarptautiniuose tinkluose, skatinama jungtis į klasterius. Dalyvaujant bendrose technologinėse platformose su kitomis įmonėmis galima geriau suvokti, kuria kryptimi juda technologijos, kurios jų reikalingos bendrovės veikloje, tuomet ir lengviau priimti atsakingą sprendimą. Pamatyti, kokias problemas išspręs technologijos, kokios grąžos iš jų galima tikėtis, padės ir atliekami technologiniai auditai“, – mano pašnekovas.

Prisideda prie bendrų tikslų

E. Leichterio teigimu, anksčiau Lietuva tarptautinėje rinkoje daugiausia konkuravo pigesne darbo jėga, tačiau naujausi rodikliai liudija, kad šalies darbo našumą ir eksportą apėmė sąstingis, todėl verslo atstovams būtina ieškoti būdų, kaip išlikti paklausiems rinkoje. „Variantai yra du: arba mes kuriame moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra pagrįstus naujus inovatyvius produktus ir taip įgauname konkurencinį pranašumą, arba diegiame pažangias technologijas, perkame geresnę įrangą ir taip keliame savo darbo našumą“, – aiškina lektorius. Jo manymu, šalies verslui, kuris svarsto investuoti į DPT, reikalingas ne tik paskatinimas finansinėmis priemonėmis, bet ir valstybės parama, palaikymas, rizikos pasidalijimas su verslu.

Investicijos į šias technologijas leidžia įmonėms modernizuoti pramoninę bazę, paspartinti gamybą ir sudaro sąlygas plėtoti masinę inovatyvių produktų gamybą.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pabrėžia, kad šalies įmonės, investuodamos į DPT, ne tik pasieks gerų individualių rezultatų, bet ir prisidės prie bendro visos šalies ir ES tikslo. „Investicijos į šias technologijas leidžia įmonėms modernizuoti pramoninę bazę, paspartinti gamybą ir sudaro sąlygas plėtoti masinę inovatyvių produktų gamybą. Tačiau itin svarbu suvokti, kad DPT yra svarbios skatinant tiek pramonės inovatyvumą, tiek ir visos šalies bei Europos ekonomikos plėtrą, konkurencingumą“, – sako M. Sinkevičius. Ministro teigimu, aktyvus DPT diegimas įmonėse naudingas ne tik skatinant masiškesnę inovatyvių produktų gamybą, bet ir prisidedant prie aplinkos apsaugos, taršos mažinimo. „Šios technologijos leidžia pagaminti kokybiškesnius, saugesnius ir aukštesnės pridėtinės vertės produktus, taip pat padeda sumažinti gamybos sąnaudas, medžiagų kiekį, didina gamybos greitį, todėl tai turi teigiamos įtakos aplinkosaugai, leidžia efektyviau naudoti energiją“, – teigia M. Sinkevičius.

Ir robotikos, ir medienos sektoriams

Aktyviausiai DPT, pasak E. Leichterio, diegia Švedijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos įmonės. Konkretūs šių šalių bendrovių pavyzdžiai – automobilių gamintojos „Volvo“, „Rolls-Royce“, orlaivių gamintoja „Airbus“, elektronikos gigantė „Siemens“. Kurių sektorių įmonėms investicijos į DPT duotų greičiausią grąžą? E. Leichterio manymu, nors akivaizdžiausi pavyzdžiai yra biotechnologijų ar robotikos įmonės, neabejotinos naudos sulauktų ir medienos sektorius. „Čia jau dabar sparčiai diegiamos šios technologijos ir kitos inovacijos. Mūsų medienos sektorius yra itin stiprus, daug produkcijos eksportuoja, daug užsakymų gauna iš švedų įmonės „Ikea“, kuri irgi diktuoja savo sąlygas“, – teigia pašnekovas. Gerų rezultatų aktyviau diegdamos DPT, pasak E. Leichterio, galėtų pasiekti ir maisto bei metalo apdirbimo pramonės įmonės.

Mūsų medienos sektorius yra itin stiprus, daug produkcijos eksportuoja, daug užsakymų gauna iš švedų įmonės „Ikea“.

Viena tokių – Utenoje įsikūrusi seifų gamybos, metalo apdirbimo ir gamybos iš metalo bendrovė „Seifuva“. Pernai ji teikė paraišką gauti finansavimą pagal ES investicijų priemonę „DPT pramonei LT+“, o šiuo metu jau perka modernią įrangą ir planuoja produktyvumą padidinti net kelis kartus. „Kukliai skaičiuojame, kad našumą turėtume padidinti tris kartus“, – pripažįsta įmonės vadovas Darius Čereška.

Pasinaudoję investicijomis gamins unikalius seifus

Per trejus metus įmonė pažangiai gamybos sistemai diegti pagal ES investicijų priemonę „DPT pramonei LT+“ gaus kiek daugiau nei 385 tūkst. eurų, taip pat ketina prisidėti 665 tūkst. eurų nuosavų lėšų. Už šias lėšas jau perkama produktyvi ir inovatyvi įranga: suvirinimo robotai, lazeris ir didelio našumo automatinės metalo lankstymo staklės. „Tokios priemonės kaip ši skatina įsigyti šiuolaikiškus įrenginius. Didelė dalis šalies įmonių pajėgios įsigyti 10 metų senumo techniką, tad joms tenka nuolat vytis kitus, jų gamyba atsilieka dešimtmečiu. Judėti į priekį būtina, nes Lietuvos įmonių našumas šiandien yra mažas, o darbo užmokestis auga. Taip pat tiek šalyje, tiek Europoje kyla žaliavų, ypač metalo, kainos – nuo praėjusių metų pradžios metalo kaina ūgtelėjo beveik 60 proc. Stabdyti savo veiklos nenorime, todėl turime tapti produktyvesni, patirti mažiau sąnaudų, gaminti kokybišką produkciją – visa tai turėtume pasiekti pasitelkę pažangias technologijas“, – pasakoja D. Čereška.

Technologijos leidžia pagaminti kokybiškesnius, saugesnius ir aukštesnės pridėtinės vertės produktus, taip pat padeda sumažinti gamybos sąnaudas.

Įmonės vadovas skaičiuoja, kad įsigyta moderni technika leis ne tik tapti kelis kartus produktyvesniems, konkurencingesniems, bet ir rinkai pasiūlyti unikalius, analogų neturinčius produktus – įsilaužimui, ugniai ir vandeniui atsparius seifus. Pasak D. Čereškos, tokių seifų poreikį patvirtino ir atlikta rinkos analizė. Šiuo metu apie 95 proc. produkcijos į Didžiąją Britaniją ir Skandinavijos šalis eksportuojanti įmonė tikisi didžiąją dalį naujų gaminių parduoti užsienyje. Iki 2020 m. pagal priemonę „DPT pramonei LT+“ numatyta skirti 52,42 mln. eurų ES investicijų. Šios priemonės tikslas – paskatinti tradicinės pramonės transformaciją, diegiant pramonės inovatyvumą ir visos ekonomikos augimą skatinančias technologijas. „Tikimės, kad ypatingą dėmesį į šią priemonę atkreips apdirbamosios pramonės sektorius, kuriame fiksuojamas didžiausias potencialas didinti darbo našumą. Manome, kad priemonė turėtų būti itin aktuali šalies tekstilės, siuvimo, popieriaus, plastiko sektorių atstovams, kurių darbo našumas atsilieka nuo apdirbamosios pramonės vidurkio“, – pabrėžia ministras M. Sinkevičius. Naujienas apie kvietimą teikti paraiškas gauti finansavimą pagal šią priemonę rasite www.ukmin.lt ir www.esinvesticijos.lt. Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.