Prezidento rinkimus sekmadienį ryškia persvara laimėjo dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, surinkęs 74,43 proc. balsų. Jam antrajame ture nusileido valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji surinko 24,06 proc. balsų. Nors rinkimuose didelės intrigos nebuvo, komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas sako, kad vis vien buvo, kas nustebino. Prezidento rinkimų rezultatus laidoje „Alfa taškas“ aptarė A. Zabarauskas ir Seimo vicepirmininkas, TS-LKD narys Saulius Saudargas.
G. Nausėdos palaikymas krito
A. Zabarauskas užsiminė, kad jį nustebino keli dalykai. Pirmas jų – rinkėjų aktyvumas: „Aš mėgstu žiūrėti ne į procentus, o į konkrečius rinkėjų skaičius, nes balsuoja žmonės, o ne procentai. Pirmiausia pamačiau, kad mes džiaugiamės pirmo turo aktyvumu.
Bet, lyginant antrą turą su pirmu turu, rinkėjų yra sumažėję daugiau nei 60 tūkst. Jeigu ten (2019 m. prezidento rinkimų antrame ture – Alfa.lt) buvo milijonas su uodega, dabar jau milijonas du šimtai tūkstančių, kurie nusprendžia už nieką nebalsuoti, nors turi rinkimų teisę. Kad auga toks skaičius, mane nustebino.“
Taip pat jam buvo įdomu pasižiūrėti, kaip kinta G. Nausėdą palaikančių rinkėjų skaičius. Anot komunikacijos stratego, šis skaičius nuo praeitų prezidento rinkimų krito 2000-čiais balsų. Tai, jo teigimu, reiškia, kad 75 proc. realus žmonių skaičius yra išlikęs tas pats.
Laidos pašnekovui įdomu buvo pasižiūrėti ir į tai, kas atsitiko su tais žmonėmis, kurie už I. Šimonytę balsavo 2019 m.
„Tada buvo 440 tūkst., dabar nepilni 300 tūkst. Tai reiškia, kad žmogus, kuris vedė vykdomąją valdžią per fundamentines krizes, prarado 160 tūkst. rinkėjų, bet tą branduolį išlaikė. Dėl to tas jų džiaugimasis ekrane atrodo keistas, nes tave gi sutriuškino, žiūrint į procentus. Bet realiai, kai imi tą branduolį, kuris balsuoja, dar kartą pasitvirtino, kad atrama yra stipri“, – taip laidoje „Alfa taškas“ kalbėjo A. Zabarauskas.
Konservatoriai rezultatus vertina pozityviai
P. Saudargo bendras rinkėjų aktyvumas antrajame prezidento rinkimų ture nenustebino. Anot jo, rinkėjų aktyvumas nukrito dėl to, kad abu kandidatai nebėra visuomenėje nauji ir buvo aiški rinkimų baigtis.
„2019 m. su abiem kandidatais buvo siejamos dalies visuomenės lūkesčiai. Štai ir Gitanas Nausėda ateina į politiką, ir Ingrida Šimonytė buvo nepartinė, nebuvusi premjere. Turbūt buvo žmonėms didesnis entuziazmas eiti balsuoti. Dabar, viena vertus, dėl minėtų aplinkybių, entuziazmo buvo mažiau. Ir kita aplinkybė buvo, kad tiesiog buvo aiški rinkimų baigtis daugumai žmonių ir jie tiesiog nematė reikalo eiti balsuoti“, – kalbėjo P. Saudargas.
Prakalbus apie TS-LKD keliamos kandidatės surinktus balsus, jis juos vertina pozityviai. Visų pirma, dėl to, kad valdančioji dauguma turėjo labai nelengvą kadenciją su labai nelengvais sprendimais. Nors daliai žmonių jie buvo priimtini, daliai nepriimtini.
Kitas aspektas – pirminis tikslas, kurį išsikėlė konservatoriai, buvo būti antrajame ture. Nors ir buvo pavojus, kad į padangę įsiverš nauji politiniai lyderiai ir naujos politikos žvaigždės, taip neatsitiko. Čia jis labiausiai turėjo omenyje buvusį kandidatą į prezidentus Igną Vėgėlę.
„Mūsų rezultatą dekonstruoti nėra taip paprasta, kas ten slepiasi. Bet iš tikrųjų parodėme, kad tą branduolį palaikytojų mes išsaugojome, niekur jis nedingo. Taip, čia galima svarstyti, ar Ingridos Šimonytės rezultate atsispindi visų trijų partijų, sudarančių valdančiąją koaliciją. Negalėčiau į šitą atsakyti. Ypač kad galų gale labai aiškaus parėmimo nebuvo“, – situaciją komentavo politikas.
JWPLAYER_MAIN:2596