Paulius Peleckis/BNSKrašto apsaugos ministerija (KAM) paraginta su vokiečiais suderinti karių dislokavimo datas, atsižvelgiant į Lietuvoje įrengiamos karinės infrastruktūros planus.
Tokį sprendimą trečiadienį uždarame posėdyje priėmė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
„NSGK vieningai priėmė sprendimą, įpareigojantį, raginantį Krašto apsaugos ministeriją tą infrastruktūros įgyvendinimo planą susieti su vokiečių brigados dislokavimo planu. Mūsų žingsniai infrastruktūros parengime turėtų atliepti infrastruktūros sprendimus dėl brigados ar jos dalių palaipsninio dislokavimo Lietuvoje, kad mūsų strateginis tikslas – brigada čia – būtų pasiektas“, – po posėdžio žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
NSGK nariai sutarė, kad ministerija su vokiečių atstovais turėtų suderinti grafiką, pagal kurį būtų aišku, kada ir kiek vokiečių karių atvyks nuolatinei rotacijai, kai Lietuvoje bus įrengtas naujas poligonas, pastatytas naujas karinis miestelis ir pan.
„Turi atsirasti labai aiškus ryšys ir galutinis tikslas. Kad tai būtų ne tik brigada Lietuvai, bet brigada Lietuvoje. Čia mūsų visų diplomatinių pastangų reikalaujantis tikslas“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
„Dalykiškas pokalbis“
Pokalbį komitete su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku jis pavadino dalykišku.
„Mes išeiname su žinia, bendra, vieninga, kad visų valdžios grandžių, visų politinių jėgų pirmaeilis interesas yra brigada čia, Lietuvoje“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
„Visa tai galėsime pasiekti ir sieksime darydami namų darbus. Turime įgyvendinti infrastruktūros projektus priimti vokiečius geromis sąlygomis, ką planuojame baigti iki 2025 metų liepos“, – teigė jis.
Anot NSGK pirmininko, visi komiteto posėdžio dalyviai sutarė, kad Vokietijos brigados nuolatinis buvimas Lietuvoje rotuojantis yra strateginis tikslas.
„Mes pereiname nuo atgrasymo per paneigimą. Mums reikia turėti kuo daugiau pajėgų čia, kad galėtume paneigti bet kokias intencijas mūsų priešų išbandyti penkto straipsnio veikimą“, – aiškino L. Kasčiūnas.
„Mes visi šiandien ir iš ministro aiškiai išgirdome, kad ir Krašto apsaugos ministerijos tikslas yra brigada čia“, – teigė jis.
Kalbėjo apie gramatiką
Tuo metu komitete dirbantys opozicijos atstovai nebuvo tikri dėl vienodo požiūrio.
„Sunku pasakyti, ar bus vieningas tonas, nes mes beveik valandą kalbėjomės, kaip kas supranta pasirašytą susitarimą. Jeigu čia tokios diskusijos vyksta, tai atsiradus tam poreikiui skubiai realizuoti susitarimą, (...) bus didžiulių problemų“, – po komiteto posėdžio sakė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas, ekspremjeras Saulius Skvernelis.
„Reikia toje istorijoje tašką padėti. Ar turėtų būti dar koks nors susitarimas, ar labai aiški komunikacija iš abiejų valstybių vyriausybių, kad sprendimas yra priimtas ir jį suprantame vienodai – kad brigada Lietuvoje bus nuolat dislokuota tada, kada bus sukurta infrastruktūra ir priklausomai nuo infrastruktūros kūrimo, palaipsniui šita brigada turi būti dislokuojama nuolat Lietuvoje“, – teigė jis.
„Valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas po posėdžio pareiškė, kad jo nusivylimas krašto apsaugos ministru dar labiau išaugo.
„Mano nusivylimas ministru tik padidėjo, nes užuot kalbėję apie esminius dalykus, kalbėjome apie vokiečių gramatiką, žodžių galūnes“, – sakė jis.
„Mes pusę posėdžio kalbėjome apie vokiečių kalbos gramatiką. Jeigu žmogus savo pasiaiškinimus grindžia gramatika ir galvoja, kad taip pasiaiškins, tai apgailėtina“, – tvirtino parlamentaras.
Krašto apsaugos ministro atsakymus jis apibūdino taip, jog šis „išsisukinėjo kaip slidus ungurys“.
Pasak D. Gaižausko, A. Anušauskas pažadėjo dažniau lankytis NSGK posėdžiuose. Mat dabar, jo duomenimis, ministras 92 kartus buvo kviestas į komiteto posėdžius, bet atvyko 12 ar 13 kartų.
„Valstietis“ teigė, kad negalima visko nurašyti ministro užimtumui, nes fiksuotas atvejis, kai NSGK posėdžio metu A. Anušauskas esą iš savo kabineto darė tiesioginę transliaciją rinkėjams.
„Vokietija laikosi įsipareigojimų“
Ministras savo ruožtu kartojo, kad Vokietija ir Lietuva laikosi prisiimtų įsipareigojimų dėl brigados.
„Vokietija mūsų daromas pastangas ir nuoseklų darbą labai vertina, tą viešai pasakė ir Briuselyje. Svarbiausia, nuoseklus darbas iš abiejų pusių. Jie vertina, kad Madrido viršūnių susitikimo rezultatus vykdo viens prie vieno ir net padaro daugiau. Manau, kad tai irgi svarbi žinia, jie nesitraukia nuo savo jokių įsipareigojimų“, – į žurnalistų klausimą apie brigados nuolatinį buvimą Lietuvoje atsakė A. Anušauskas.
Jis informavo, kad kitą savaitę Seimui ypatingos skubos tvarka teiks įstatymų pakeitimus, kurie leistų greičiau įrengti Lietuvoje karinę infrastruktūrą.
Į NSGK A. Anušauskas trečiadienį kviestas paaiškinti savo pozicijos, jog pakanka tokios Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados parengties, kad šis vienetas į mūsų šalį iš Vokietijos atvyktų per dešimt dienų, esant poreikiui.
Šią poziciją sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, NSGK nariai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jie visi pabrėžė, jog Lietuvos siekis, kad vokiečių kariai būtų nuolat Lietuvoje, nesikeičia.
Kad galėtų priimti daugiau sąjungininkų karių, Lietuvoje pradėti statyti trys nauji kariniai miesteliai.
Dabar Lietuvoje dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO priešakinis batalionas ir Vokietijos brigados vadovavimo elementas.
