UnsplashSvarbiausių rugpjūčio 8-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Liepą NT rinkoje sandorių buvo 25–30 proc. mažiau nei paprastai
Šiemet vidurvasaris nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pasižymėjo neįprastu pasyvumu – daugelio NT objektų kategorijų fiksuotas rezultatas buvo maždaug 25–30 proc. mažesnis nei paprastai liepos mėnesiais, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras.
Kaip teigia SEB ekonomistas Tadas Povilauskas, toks kuklus parduotų butų skaičius buvo tik 2012 m. liepą, t. y. prieš 11 metų. Be to, sandorių skaičius krito visuose penkiuose didžiausiuose šalies miestuose.
„Istoriškai liepa ir birželis būdavo panašūs pagal sandorių skaičių, bet šiemet liepą sandorių buvo net 20 proc. mažiau negu birželį. Ar šiemet liepą žmonės labiau negu anksčiau skyrė dėmesio atostogoms? Pamatysim iš sandorių rudenį, tačiau atrodo, kad ne dėmesys atostogoms, o augančios palūkanų normos, nemažėjančios būsto kainos ir nežinia dėl to, kaip seksis ekonomikai rudenį, yra tos priežastys, kurios verčia potencialius pirkėjus laukti rudens būsto rinkoje“, – feisbuke pakomentavo T. Povilauskas.
Italija įvedė bankų perteklinio pelno mokestį
Siekdama sušvelninti didelės infliacijos ir palūkanų normų kilimo poveikį piliečiams, Italijos vyriausybė įvedė 40 proc. mokestį bankams, kuriuo siekiama sumažinti perteklinį pelną. Roma tikisi taip surinkti „kelis milijardus“ eurų, kad palengvintų visuomenei tenkančią naštą. Ministrės pirmininkės pavaduotojas Matteo Salvini sakė, kad naująja priemone siekiama padėti šeimoms ir įmonėms, kurioms sunku išsilaikyti. Iš naujojo mokesčio planuojama gauti daugiau nei 2 mlrd. eurų pajamų, kurios bus naudojamos, pavyzdžiui, hipotekos paskolas imantiems žmonėms remti ir kitiems mokėjimams mažinti.
Italijai paskelbus apie sprendimą 40 proc. apmokestinti bankų „perteklinį pelną“, atsiradusį dėl pakilusių plūkanų normų, pagrindinis šalies akcijų indeksas FTSE MIB antradienį šeštą prekybos sesiją iš eilės traukia žemyn ir sesijos pradžioje smuko 1,3 procento.
ScanpixSakartvelas mini 15-ąsias karo metines
Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklijus Garibašvilis antradienį, minint 15-ąsias karo, per kurį nuo šalies buvo atplėšti du regionai, metines pavadino Rusiją „agresore“. 2008 m. rugpjūčio 8 d., Tbilisiui pradėjus plataus masto karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistus, kurie apšaudė kartvelų kaimus regione, Rusija pasiuntė į Sakartvelą tūkstančius karių.
„Mes jau seniai žinome, kad Rusija buvo agresorė, mes tai žinome ir visas pasaulis tai žino“, – sakė žurnalistams I. Garibašvilis.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris 2008 m. davė leidimą karo veiksmams, gynė Maskvos veiksmus metinių proga paskelbtame pareiškime. „Mūsų ginkluotosios pajėgos per penkias dienas greitai ir griežtai nubaudė arogantiškus nacionalistus“, – pareiškė jis socialiniuose tinkluose. Jis taip pat kritikavo Vakarus už paramą tuomečiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui, brėždamas paraleles su Vakarų parama Kyjivui per Rusijos vykdomą invaziją į Ukrainą.
Per 2008 m. karą žuvo šimtai abiejų pusių karių ir civilių. Jungtinės Tautos teigė, kad apie 120 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus, nors daugelis jų vėliau sugrįžo.
ScanpixJK paskelbė naujas sankcijas Rusijai
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly antradienį paskelbė naujas sankcijas, kuriomis siekiama užkirsti kelią Rusijai naudotis užsienyje pagaminta karine įranga. JK vyriausybės pranešime teigiama, kad sankcijos įvedamos 22 asmenims ir įmonėms už Rusijos ribų, taip pat trims Rusijos bendrovėms, importuojančioms elektronikos dalis, būtinas karinei rusų įrangai, naudojamai mūšio lauke.
Tarp sankcionuotųjų subjektų pateko asmenys ir įmonės Turkijoje, Dubajuje, Slovakijoje ir Šveicarijoje, kurie, kaip nurodoma pranešime, remia karą Ukrainoje. Teigiama, kad JK taip pat sprendžia Irano ir Baltarusijos paramos Rusijos karo mašinai klausimą.
