FacebookKetvirtadienį prasidėjusi Europos Vadovų Taryba (EVT) turėjo būti panaši į vasaros „firmos balių“, po kurio visi išsiskirstytų atostogauti. Regis, taip nebus. To nesitiki ir prezidentas Gitanas Nausėda atvykęs į Briuselį su sava darbotvarke.
1,5 tūkst. irakiečių laukia momento Minske
„Mes turime labai daug temų aptarti“, – atvykęs į EVT teigė prezidentas.
Jis akcentavo Baltarusijos vykdomą neteisėtos migracijos problemą ir žadėjo kelti šį klausimą pokalbiuose su kitais ES vadovais.
„Esame labai susirūpinę dabartine situacija Baltarusijoje, pasienyje su ja. Migracijos problema tampa labai svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visai ES bendrai, nes migrantų siuntimas į ES tampa oficialia Baltarusijos pozicija, – kalbėjo G. Nausėda. – Migrantų srautai labai smarkiai išaugo ir turime kalbėti apie pasienio stebėjimą, kontrolės didinimą ir tai mes galime padaryti tik drauge. Mums reikia papildomų gebėjimų iš „Frontex“ ir kitų institucijų.“
Kartu prezidentas pridūrė, kad papildomi lėktuvų reisai vykdomi tarp Minsko ir Bagdado bei kitų Artimųjų Rytų sostinių, kad padidintų migrantų srautus. Be to, pagal jo turimą informaciją, pusantro tūkstančio irakiečių Minske laukia galimybės kirsti Lietuvos sieną.
Siūlo meškai saugoti medų
Vis dėlto didžiausi ginčai numatyti dėl Rusijos. ES strategija Rusijos atžvilgiu jau seniai buvo įtraukta į EVT dienotvarkę. Praėjusią savaitę ES diplomatijos vadovas Josephas Borrellis pristatė ataskaitą „Dėl ES ir Rusijos santykių – atsispirti, spausti ir įsitraukti“, kurią planavo aptarti ES lyderiai.
Tačiau paskutinę akimirką prieš pat EVT ES sunkiasvorės Vokietija ir Prancūzija pateikė pasiūlymą surengti ES lyderių ir Rusijos viršūnių susitikimą bei bendradarbiauti atskirose srityse, kaip Arkties, energetikos temomis ar kovoje su klimato kaita, terorizmu, nusikalstamumu ir t.t. Tiesa, taip pat minimos galimos naujos sankcijos Rusijai bei didesnis ES įsitraukimas santykiuose su Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Moldova, Gruzija ir t.t.) bei Vidurinės Azijos šalimis. Tačiau, kaip teigia diplomatai, pastarieji punktai labai išplaukę.
Tokio, Lietuvos ir kitų Rusijos kritikių šalių-narių diplomatams netikėto pasiūlymo idėja kilo po naujojo JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimo Ženevoje praėjusią savaitę.
Pasak diplomatų, Lietuva ir jos bendramintės (kitos Baltijos šalys, Lenkija, Švedija) nubrėžė „raudonas linijas“ ir ypač akcentavo paramą Rytų partnerystės šalims. Prezidentui G.Nausėdai taip pat ne prie širdies ši vokiečių-prancūzų iniciatyva, už kurios stovi daugiau ES šalių – Rusijos mylėtojų (Austrija, Italija ir t.t.).
Man atrodo, kad mes bandome įkalbėti mešką saugoti medų.
„Man kyla daug klausimų ir abejonių dėl šitokio susitikimo savalaikiškumo ir svarbiausia dėl šito susitikimo atitikimo tam tikriems baziniams principams, kuriuos iškėlė ne kas kitas, o pati ES“, – į portalo klausimą apie galimą ES lyderių ir V. Putino susitikimą atsakė prezidentas.
Anot jo, „Rusijos elgesyje niekas nepasikeitė į gerąją pusę“, o kaip tik matoma dar daugiau konfrontacijos. Vėliau, EVT žurnalistams G. Nausėda teigė, ES nereikėtų imti pavyzdžio iš JAV, nes tai skirtingi atvejai, o Europa turi vadovautis principais ir vertybėmis.
„Man atrodo, kad mes bandome įkalbėti mešką saugoti medų“, – nusijuokė prezidentas.
Panašią nuomonė išdėstė ir į EVT atvykusi Estijos premjerė bei Latvijos vyriausybės vadovas.
Lietuva palaikys Vengriją?
Kita aštri tema, kurios diskusijų metu netrūks emocijų, – Vengrijos neseniai priimtas įstatymas, draudžiantis informacijos apie LGBT žmones ar homoseksualumo skleidimą nepilnamečiams. Jį jau pasmerkė Briuselis ir daugelis ES valstybių. Europos Komisija pradėjo teisinę procedūrą prieš Vengriją, o šios premjeras Viktoras Orbanas iškoneveikė Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.
„Mūsų įstatymas gina vaikus ir tėvus“, – ketvirtadienį į EVT atvykęs bandė jau teisintis Vengrijos premjeras.
Tuo metu Belgijos vyriausybės vadovas Alexanderis De Croo negailėjo griežtų žodžių Vengrijai: „Pasakykime aiškiai, Vengrijos įstatymas yra atsilikęs įstatymas. Jis diskriminuoja žmones, nes jie yra tokie, kokie nori būti.“
Niekas negali nurodinėti mums arba teikti direktyvų, kaip mes turime išspręsti šitą klausimą, kurio egzistavimą aš pripažįstu ir tikrai noriu, kad šių žmonių teisės būtų užtikrintos, nes esame demokratinė valstybė.
Būtent Belgija ministrų lygiu antradienį inicijavo 13 ES valstybių, tarp jų Lietuvos, pasirašytą bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl naujo Vengrijos priimto įstatymo. Ketvirtadienį 17 ES šalių vadovų išplatino panašų laišką, kuriame raginama „tęsti kovą prieš LGBT bendruomenės diskriminaciją“. Tarp pasirašiusių yra Latvijos ir Estijos premjerai, bet Lietuvos nėra.
„Taip, mes jo nepasirašėme, kadangi esu įsitikinęs, kad ne laiškais yra sprendžiamos problemos“, – teigė G. Nausėda bei pridūrė, kad pati Lietuva nėra sureguliavusi vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimų ir jis tikisi, kad tai bus padaryta rudenį.
Kartu prezidentas pažymėjo, kad „niekas negali nurodinėti mums arba teikti direktyvų, kaip mes turime išspręsti šitą klausimą, kurio egzistavimą aš pripažįstu ir tikrai noriu, kad šių žmonių teisės būtų užtikrintos, nes esame demokratinė valstybė.“
Rusijos ir Vengrijos klausimams turėtų būti skirta EVT vakarienė, kuri tikėtina bus įtempta ir užtruks.
„Vakarienės čia visada įtemptos, niekada negalvoji apie maistą. Visada galvoji tik apie klausimus ir kitą kartą net nesupranti – lėkštė jau tuščia, o net nesupratai, ką valgei“, – prognozavo G. Nausėda.
Kiti klausimai
Be aistrų dėl šių temų, nesutarimų kelia trečiųjų šalių piliečių įsileidimas į ES. Portugalija jau leido atvykti britų turistams, taip pat tikisi artimiausiu metu pasielgti kitos smarkiai nuo poilsiautojų priklausomos šalys, tačiau Vokietija pasisako už griežtesnį ir vieningą atvykimo iš Delta atmainos židinių, tarp kurių yra Didžioji Britanija, ribojimą.
Taip pat ES lyderiai planuoja aptarti santykius su Turkiją bei migracijos suvaldymo strategiją. Kalbama apie 3,5 mlrd. eurų, kurie būtų skirti Ankarai už pabėgėlių iš Sirijos ir kitur išlaikymą iki 2024 m.
EVT prasidėjo ketvirtadienį nuo pietų su JTO generaliniu sekretoriumi António Guterresu ir tęsis iki penktadienio popietės.
