Karolis KavolėlisĮ Darbo partijos karstą buvo įkalta dar viena vinis. Europos prokuratūrai pradėjus tyrimą dėl buvusios partijos vadovybės veiklos Europos Parlamente (EP), visų akys pakrypo į buvusį partijos lyderį Viktorą Uspaskichą, kuris nuo 2009 m. buvo vienintelis partijos narys EP.
Atrodo, kad V. Uspaskicho darbo metodai yra tarytum akmenyje iškalti gamtos dėsniai, kurie nesikeičia net ir po dvidešimties metų. Prisiminkime, kokia buvo V. Uspaskicho politinė kelionė.
Po 2004 m. Rolando Pakso apkaltos Lietuvos politikoje tvyrojo nežinia. Tuo metu „The Economist“ rašė: „R. Paksas yra populistas, laimėjęs kaimo rinkėjų – Lietuvoje vadinamų runkeliais – ištikimybę pažadais priešintis elitui miestuose ir vagims vyriausybėje.“ Pašalinus R. Paksą Lietuva ieškojo naujo kovotojo, kuris stovėtų provincijos rinkėjų priešakyje. Kaip ir įprasta politinių krizių metu, didžiausios tradicinės partijos patiria didžiulį rinkėjų atstūmimą, o į jų vietą ateina šviežia, neišbandyta, dažnai populizmo varoma politinė jėga.
Šįkart tai buvo vos prieš metus įkurta linksmo ir šmaikštaus verslininko V. Uspaskicho Darbo partija. Ir jam nusišypsojo sėkmė – 2004 m. Seimo rinkimuose ši partija gavo daugiausia mandatų.
