Pribuvėja Jurgita Inga Švedienė ir gydytojos išsilavinimą turinti Dalia Jakaitė Vilniaus apygardos teisme išgirdo nepalankų nuosprendį. Gimdyti namuose padėjusios moterys trečiadienį buvo nubaustos lygtinėmis pusės metų bausmėmis už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

Taip buvo pakeistas pernai priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nuteisti D.Jakaitę, tačiau išteisinti J.I. Švedienę. J.I. Švedienei antros instancijos teismas paskyrė pusės metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams, moteriai taip pat uždrausta išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei savaitei be institucijų žinios. D.Jakaitei paliktas galioti apylinkės teismo sprendimas, numatantis pusės metų laisvės apribojimą, įpareigojant nuteistąją naktimis būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. „Teismo nuomone, visa Lietuvoje esanti sveikatinimo priežiūros sistema yra grindžiama licencijomis, visos veiklos yra licencijuojamos. Tai tos veiklos rūšys arba tos veiklos, kurios nėra licencijuojamos, yra laikytinos uždraustomis“, – žurnalistams sakė Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė. „Taigi, jeigu negalima specialistams tokių paslaugų suteikti namuose, tai, kolegijos nuomone, ir asmuo, neturintis tam tinkamo išsilavinimo, neturintis licencijos (...) tokių paslaugų teikti negali“, – pridūrė ji.

Teisėjas sprendimui nepritarė

Teisėjas Ernestas Rimšelis, pateikęs atskirąją nuomonę šioje byloje, sako, kad gimdymus namuose padėjusios priimti moterys turėjo būti išteisintos. Trijų teisėjų kolegijoje bylą nagrinėjęs E.Rimšelis teigė, kad moterų veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad dėl jų reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę. „Pabrėžtina, kad šioje byloje kaltinimai Daliai Jakaitei ir Ingai Švedienei buvo pareikšti dėl nusikalstamos veikos, kuria kėsinamasi į valstybės ekonomiką ir verslo tvarką. Vertinant šios veikos pavojingumą, teisės doktrinoje neatsitiktinai pastebima, kad baudžiamųjų įstatymų normos, kriminalizuojančios nelegalų vertimąsi ūkine veikla, būdingos posovietinėms šalims, o vakarų Europoje atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus numatyta kituose įstatymuose“, – rašoma teisėjo atskirojoje nuomonėje.

Teismo sprendimą paskelbusi teisėja Daiva Kazlauskienė teigė, kad Lietuvoje esanti sveikatos priežiūros sistema yra grindžiama licencijomis, todėl nelicencijuojama veikla yra laikytina uždrausta.

Teismo sprendimą paskelbusi teisėja Daiva Kazlauskienė teigė, kad Lietuvoje esanti sveikatos priežiūros sistema yra grindžiama licencijomis, todėl nelicencijuojama veikla yra laikytina uždrausta. E.Rimšelis teigė, kad toks aiškinimas teisinėje valstybėje „yra negalimas ir itin pavojingas, nes laikantis tokios pozicijos galima kriminalizuoti aiškiai nepavojingas veikas. Sekant tokiu precedentu, visa tai, kas nėra įteisinta daugelyje Lietuvos teisės aktų, yra apskritai uždrausta“, – rašo teisėjas. Pateikęs daugiau argumentų jis konstatavo, kad „D.Jakaitė ir I.Švedienė šioje byloje turėjo būti išteisintos, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių“.

Gimdymą namuose svarstoma įteisinti

Pasak D. Kazlauskienės, trijų teisėjų kolegija taip pat vertino ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sudarytos darbo grupės svarstymus dėl gimdymo namuose įteisinimo. Darbo grupė birželį pasiūlė, kad gimdymus galėtų priimti gimdymo paslaugas teikiančioje įstaigoje dirbantis asmuo, o atsakomybę nelaimės atveju prisiimtų gydymo įstaiga. „Padėti gimdyti namuose moterims, net jeigu toks reglamentavimas būtų priimtas, galėtų vis tiek tie patys medikai, specialistai. Kolegijos nuomone, J.I.Švedienė (...) vis tiek neatitiktų tų reikalavimų“, – sakė teisėja. Nuosprendžio paskelbime dalyvavusi nuteistoji D.Jakaitė sakė greičiausiai skųsianti šį sprendimą dėl baudžiamojo proceso pažeidimų. „Jeigu šeimos pasirenka gimdyti namuose, tai yra jų pasirinkimo teisė, ir jeigu dalyvauja žmogus, kuris jiems padeda gimimo procese, tai čia yra jų pasirinkimo, laisvo pasirinkimo teisė“, – teigė ji. „Tai yra kvaili įstatymai, (...) bet aš manau, kad įstatymus reikia keisti, nes teisė yra besivystantis procesas, ne stagnacinis procesas“, – pridūrė D.Jakaitė. Teismas konstatavo, kad ji išrašinėdavo pažymas ir apžiūrėdavo gimusius vaikus, o J.I.Švedienė padėdavo priimti gimdymus. Pastaroji nuosprendžio paskelbime nedalyvavo. Prokuratūros duomenimis, ne visuomet gimdymas namų sąlygomis baigdavosi laimingai – būta ir tragiškų baigčių. Moterų veikla teisėtvarkos pareigūnai susidomėjo, kai 2011 metais birželį Vilniaus apskrityje mirė namuose pagimdytas naujagimis. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.