Dainius Labutis/ELTABBaltarusijos aktyvistė Olga Karač antradienį patvirtino šiemet pavasarį Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų buvusi įspėta dėl ryšių su Rusijos žvalgyba, dar iki Migracijos departamentui priimant neigiamą sprendimą dėl jos prieglobsčio prašymo.
„Taip“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė, paklausta, ar buvo įspėta apie tokius ryšius.
Paklausta, kada tai įvyko, O. Karač atsakė, jog „pavasarį“.
Aktyvistė ir jos advokatas Rytis Satkauskas atsisakė pateikti daugiau detalių apie šiuos perspėjimus, argumentuodami, kad nenori daryti spaudimo prieglobsčio bylą nagrinėsiančiam teismui.
Jie taip pat nekomentavo, ar VSD atstovai perspėjo apie ryšius su konkrečiais asmenimis.
Migracijos departamentas praėjusią savaitę atsisakė suteikti prieglobstį O. Karač dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.
Sprendimas motyvuotas Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada, kad jos gyvenimas šalyje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.
„Esu labai pikta, neatsitrauksiu. Nesustosiu, kol neapginsiu savo vardo ir reputacijos, nes žinau, kad nesu Rusijos ar Baltarusijos KGB agentė“, – antradienį sakė O. Karač.
„Nesiunčiau jiems jokios informacijos“, – pridūrė ji.
Visgi tuo pačiu Migracijos departamento sprendimu baltarusei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu, jis galės būti pratęsiamas.
Įstaigos teigimu, taip elgiamasi tada, kai asmeniui kilmės valstybėje gresia pavojus, nors jam ir nėra suteikiamas prieglobstis.
Minimas sprendimas nesuteikti O. Karač prieglobsčio, bet išduoti naują leidimą gyventi yra neįsigaliojęs. O. Karač anksčiau sakė, kad šį sprendimą skųs, o kol aktyvistės byla bus nagrinėjama teisme, ji turės prieglobsčio prašytojo statusą. Jis leidžia likti Lietuvoje.
„Mūsų namų“ vadovė nuo 2014 metų Lietuvoje gauna leidimus gyventi ir teigia iki 2020-ųjų pavasario gyvenusi tarp Lietuvos ir Baltarusijos, o po to atsikrausčiusi į Vilnių.
Prieglobsčio nevyriausybininkė pasiprašė 2022 metais, o jo poreikį argumentavo baime būtų sulaikyta viešint užsienyje.
O. Karač antradienį taip pat sakė, kad gavusi prieglobstį būtų galėjusi labiau integruotis Lietuvoje, valstybės lėšomis mokytis lietuvių kalbos, už kurios kursus šiuo metu negalinti susimokėti.
„Mes atsakingi tik už savo veiksmus“
VSD savo vertinime apie O. Karač, kurį matė BNS, nurodė, kad ji bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, 2015–2019 metais lankydavosi Rusijos teritorijoje, kur susitikdavo su jos pareigūnais.
Departamentas teigia, kad O. Karač perduodavo su Rusijos žvalgyba susijusiems asmenims jos parengtus dokumentus, teikė informaciją apie Baltarusijos režimo ir opozicijos atstovus bei jų veiklą.
Pasak VSD, O. Karač siekė gauti Rusijos valdžios paramą savo politinei veiklai Baltarusijoje, su žvalgybos tarnybos atstovais yra aptarinėjusi jos galimus politinius įsipareigojimus Rusijai, o šie rūpinosi O. Karač įvaizdžiu ir teikė patarimus dėl veiklos viešojoje erdvėje.
Vertinime priduriama, kad pateiktas aplinkybes pagrindžia ir VSD turima įslaptinta informacija.
O. Karač teigė negalinti pasakyti, ar visi žmonės, su kuriais ji bendravo, iš tikrųjų nebuvo susiję su Rusijos žvalgyba.
„Kartais negalime prisiimti atsakomybės už kitus žmones. (...) Kartais politikai, žmogaus teisių gynėjai, vieši asmenys gali susitikti su labai keistais asmenimis, bet mes atsakingi tik už savo veiksmus, mes nesame atsakingi už žmonių, esančių aplinkui mus, veiksmus“, – sakė aktyvistė.
„Ar Dalia Grybauskaitė yra atsakinga už Rusijos agresiją? Ne“, – kalbėjo O. Karač, skaidrėse rodydama nuotrauką, kaip kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė spaudžia ranką tuo metu Rusijos premjeru buvusiam Vladimirui Putinui per susitikimą 2010 metais.
„Kiekvieną dieną susitinku su 20-50 žmonių ir, žinoma, negaliu garantuoti, kad nė vienas iš jų nesiunčia informacijos KGB“, – teigė „Mūsų namų“ vadovė.
Ji pasakojo, kad dabar dėl šnipinėjimo Baltarusijai įtariamo Manto Danieliaus jai abejonių kilo tik iš jo sulaukus labai jautrų klausimų.
M. Danielius Lietuvoje buvo sulaikytas pernai, jis įtariamas infiltravęsis į baltarusiškas organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjęs informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.
„Jis pradėjo klausti labai jautrių klausimų, nesusijusių su jo, kaip teisininko, veikla. (...) Jis visada bandė gauti prieigą prie represijų Baltarusijoje aukų duomenų bazių, bet negavo“, – pasakojo O. Karač.
O. Karač anksčiau BNS sakė, kad nepalankios VSD išvados gali būti susijusios su konkuruojančių organizacijų pranešimais apie ją.
„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.
Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į „teroristų sąrašą.“
