BNS fotoVienai didžiausių ES šalių Italijai įvedus COVID testavimo reikalavimą atvykstantiems, Briuselyje kyla vis didesnis nerimas, kad pusmetį visoje Sąjungoje ir ne tik joje veikę bei leidę laisviau keliauti bei naudotis kitomis paslaugomis skaitmeniniai ES COVID pažymėjai gali būti išmesti į šiukšlių dėžę.
Nuo ketvirtadienio Italija įvedė COVID testo prievolę iš ES šalių atvykstantiems asmenims, o nepasiskiepiję asmenys dar privalo penkias dienas izoliuotis. Naujosios taisyklės galios nuo gruodžio 16 d. iki sausio 31-osios. Dėl omikron atmainos plitimo kiek anksčiau tokią tvarką pritaikė Airija ir Portugalija. Graikija irgi pranešė apie privalomą atvykėlių testavimą nuo pirmadienio.
Iki šiol pakako pateikti ES COVID skaitmeninį pažymėjimą, kuriame fiksuota, ar asmuo yra pasiskiepijęs, ar persirgęs koronavirusine infekcija, ar turi neigiamą testą. Todėl minėtų šalių įvesti papildomi reikalavimai nenudžiugino ES pareigūnų, kurie vasaros pradžioje ir įgyvendino ES COVID sertifikatų sistemą, leidusią suvienodinti taisykles ES šalyse ir europiečiams daug lengviau keliauti bei naudotis kitomis paslaugomis.
Būtent ši tema ir buvo viena pirmųjų, kurią ketvirtadienį aptarė į Briuselį vykstančią Europos Vadovų Tarybą (EVT) susirinkę ES lyderiai.
„Jei reikia papildomų priemonių dėl papildomo testavimo, manau, kad jos reikalingos tik Kalėdų laikotarpiui, kad turėtume laiko paskiepyti sustiprinančiąja vakcina kiek įmanoma daugiau žmonių, – prieš prasidedant EVT kalbėjo Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakisas. – Tai grumtynės su laiku.“
Neskirti vakcinuotų ir nevakcinuotų asmenų, nes abiem grupėms reikia PGR testų, manau, yra bloga mintis.
ES lyderių susitikime dalyvavęs Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli sukritikavo savo gimtąją Italiją dėl papildomų testų, nes esą „visų veiksmai turi būti koordinuoti“.
Liuksemburgo premjeras Xavieras Bettelis irgi neigiamai įvertino papildomo testavimo idėją, nes tai neskatins skiepytis: „Neskirti vakcinuotų ir nevakcinuotų asmenų, nes abiem grupėms reikia PGR testų, manau, yra bloga mintis.“
Jam pritarė ir Belgijos premjeras Alexanderas De Croo. Lietuva taip pat nelinkusi pritarti atskirų šalių savarankiškiems sprendimams, nes tai kelia grėsmę atsidurti izoliacijoje, kaip tai nutiko per pirmąją COVID-19 bangą 2020 m. pavasarį.
Beje, įdomu, kad, nepaisant eurobiurokratų kritikos Italijai ar Graikijai, visi šios EVT dalyviai (net ir trečią kartą pasiskiepiję, kaip Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda) turėjo pateikti ne ES COVID pažymėjimą, o papildomą neigiamą PGR testą arba mediko pažymėjimą, kad persirgo koronavirusine infekcija prieš mažiau nei šešis mėnesius. Dar įdomiau, kad niekas bent jau renginyje dalyvaujančių žurnalistų testų rezultatų netikrina. ES Tarybos paaiškinimas: „Mes pasitikime jūsų pilietiškumu.“
ES lyderių priimtose išvadose sakoma: „EVT pažymi koordinuoto požiūrio į ES skaitmeninio COVID vakcinacijos pažymėjimo galiojimo svarbą ir pasižymi faktą, kad Komisija priims tam skirtą nutarimą.“
Be papildomo testavimo, ES lyderiai diskutavo apie galimybę pagreitinti vakcinaciją ir kovą prieš antivakserių propagandą. IQ žiniomis, kai kurie politikai aptakiai užsiminė apie privalomą vakcinaciją.
„COVID vis dar bus mūsų dėmesio centre. Naujų atmainų atsiradimas primena, kad niekas nėra saugus, kol nėra saugūs visi. Labiau nei bet kada skiepijimas, įskaitant trečiąsias dozes, tebėra mūsų geriausia kovos su pandemija priemonė. Turėtume dėti visas pastangas, kad išsklaidytume abejones dėl skiepijimosi ir kovotume su dezinformacija“, – laiške ES lyderiams teigė EVT pirmininkas Charles’is Michelis bei pridūrė, kad ypač svarbu koordinuoti šalių narių priemones, siekiant išsaugoti judumą.
„Mes tikimės naujų gairių, kurios padės mums geriau įgyvendinti vakcinaciją“, – prieš EVT žurnalistams sakė ir Lietuvos prezidentas G. Nausėda.
