UnianES lyderiai, susirinkę į specialią Europos Vadovų Tarybą (EVT) Briuselyje, patys save paragino suteikti Ukrainai oro gynybos sistemų. Tačiau ar jie išgirdo šį raginimą? Optimizmo nedaug.
Trečiadienį vėlai vakare patvirtintoje EVT išvadų dalyje apie Ukrainą sakoma: „Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad Ukrainai reikia skubiai suteikti oro gynybos pajėgumų, taip pat paspartinti ir suintensyvinti visos reikiamos karinės pagalbos, įskaitant artilerijos šaudmenis ir raketas, pristatymą. Ji ragina Tarybą, visų pirma būsimame posėdyje, ir valstybes nares užtikrinti būtiną tolesnę veiklą.“
Vis dėlto toks pareiškimas niekaip neužtikrina, kad Ukraina artimiausiu metu gaus oro gynybos sistemų. Estijos premjerė Kaja Kallas teigė, kad jokių konkrečių įsipareigojimų nebuvo pasiekta, bet yra žinoma, kurios šalys galėtų šiuo klausimu padėti Ukrainai, tačiau „tai joms pačioms spręsti“.
Pasak EVT dalyvaujančio prezidento Gitano Nausėdos, dabar kuriama oro gynybos koalicija, kuriai vadovauja Vokietija, pati pažadėjusi vieną „Patriot“ sistemą.
„Manau, kad tai yra teigiamas žingsnis. Tik aš ir vakar sakiau, kad man kartais apmaudu, jog sprendimai priimami, bet jie po to lieka neįgyvendinami, ir ukrainiečiams reikia ne sprendimų, o jų įgyvendinimo“, – ketvirtadienio rytą žurnalistams teigė prezidentas.
Pasak jo, jei tokia oro gynyba, kaip Izraeliui, būtų suteikta Ukrainai, karas pasikeistų iš esmės, „bet, deja, šiandien kol kas taip nėra“.
Būsiu atviras, apie tai kalbėjau aš ir galbūt dar pora lyderių – aš manau, kad tai pakankamai iškalbinga.
„Aš tikrai manau, kad mes esame pajėgūs suteikti bent tas 7 „Patriot“ sistemas, apie kurias kalba prezidentas Volodymyras Zelenskis. Žinoma, Ukrainai jų reikia gerokai daugiau, bet bent jau apginti didžiuosius miestus nuo atakų tikrai ir galima, ir būtina. Tik dar kartą kartoju, kad tai reikia daryti kaip galima greičiau“, – kalbėjo G. Nausėda, nedrįsęs spekuliuoti, kiek Europoje yra „Patriot“ sistemų. Kiek anksčiau buvo įvardyta, kad Europoje yra apie 100 tokių sistemų.
Kalbant apie naują sankcijų Rusijai paketą, taip pat nėra aiškumo. Nors tikimasi, kad dar iki Europos Parlamento rinkimų birželį bus pasiūlytas 14-asis sankcijų paketas, ši tema ES vadovams susižavėjimo nekelia.
„Būsiu atviras, apie tai kalbėjau aš ir galbūt dar pora lyderių – aš manau, kad tai pakankamai iškalbinga. Matyt, kai kurios valstybės žvalgosi per petį į savo situaciją ir teoriškai remia sankcijų plėtrą ir kitą sankcijų paketą, bet, kai reikia prieiti prie praktinių, konkrečių dalykų, tada pradeda vertinti sankcijas per savo nacionalinę prizmę“, – neoptimistiškai kalbėjo prezidentas.
Tiesa, jis teigė, kad trečiadienį Lietuvos iniciatyva buvo priimtas sprendimas dėl rusiškų ir baltarusiškų produktų įvežimo į ES apribojimų per tarifus, kurie juos daro nekonkurencingus, – „tai iš esmės tas pats kaip draudimas“.
Be šių temų, trečiadienio EVT buvo aptarta situacija Artimuosiuose Rytuose ir ES santykis su Turkija. Ketvirtadienį EVT tęsis ir joje bus kalbama apie ES ekonomiką ir konkurencingumo didinimą.
„Esame bendrosios rinkos, tačiau be išlygų, šalininkai. Tie barjerai, kliūtys, kurios egzistuoja, turėtų būti panaikintos ir mes turėtume iš to naudos visi kartu“, – teigė G. Nausėda ir pridūrė, kad Lietuva nesutinka su korporacijų mokesčio suvienodinimu, kurį siūlo didžiosios valstybės.
